Iš šventojo kunigo Lauryno Brindiziečio pamokslų

(Sermo Qadragesimalis 2: Opera omnia 5,1. nn. 48, 50, 52)
(Valandų liturgija, t. III, Katalikų pasaulio leidiniai, Vilnius, 2015, p.1479-1481)
Norint gyventi dvasinį gyvenimą, kurį esame gavę kartu su dangaus angelais ir dieviškomis dvasiomis, nes su kais esame sukurti pagal Dievo paveikslą bei panašumą, yra būtina Šventosios Dvasios malonės ir Dievo meilės duona. Juk malonė ir meilė be tikėjimo yra nieko verta, nes neturint tikėjimo neįmanoma patikti Dievui patikti. O tikėjimas negali atsirasti, jei nėra skelbiamas Dievo žodis: Tikėjimas iš klausymo, klausymas – kai skelbiamas Kristaus žodis. Vadinasi, Dievo žodžio skelbimas yra būtinas dvasiniam gyvenimui, kaip ir kūniškajam gyvenimui yra būtina sėti javus. Užtat Kristus sako: Sėjėjas išsirengė sėti javų. Tas išsirengęs sėjėjas yra teisumo šauklys, o jo šauklys, kaip skaitome, kitados buvo Dievas, kai dykumoje galingu balsu visai tautai iš dangaus paskelbė teisumo įstatymą; kitąsyk tai buvo Viešpaties angelas, kuris „Verkiančiųjų vietoje“ barė tautą už tai, kad ji nesilaikė Dievo įstatymo, todėl visi izraeliečiai išgirdę angelo žinią nuliūdo širdyje ir ėmė garsiai aimanuodami verkti. Taip pat Mozė visai tautai Moabo lygumose skelbė Viešpaties įstatymą, kaip pasakojama Pakartoto Įstatymo knygoje. Bet galiausiai skelbti Viešpaties žodžio atėjo Kristus, Dievas ir žmogus, ir pasiuntė to daryti apaštalus, kaip ankščiau buvo pasiuntęs pranašus. Taigi žodžio skelbimas yra apaštališka, angeliška, krikščioniška ir dieviška pareiga. Dievo žodis yra kupinas visokeriopo gėrio, nes jis yra nelyginant visų gėrybių pripildytas lobynas. Iš čia kyla tikėjimas, iš jo viltis, meilė, visos dorybės, visos šventosios Dvasios dovanos, visi Evangelijos palaiminimai, visi geri darbai, visi gyvenimo nuopelnai, visa rojau garbė: Priimkite įdiegtąjį žodį, kuris gali išgelbėti jūsų sielas. Viešpaties žodis protui yra šviesa, valiai – liepsna, idant žmogus galėtu Dievą pažinti ir jį pamilti: vidiniam žmogui, per malonę gyvenančiam Šventąją Dvasia, jis yra duona ir vanduo, tačiau toji duona saldesnė už medų ir korį, tasai vanduo geresnis už vyną ir pieną: sielai jis yra dvasinis nuopelnų lobynas, todėl vadinamas auksu ir neįkainuojamu brangakmeniu: ydų užkietintai širdžiai jis yra kūjis, o kūnui, pasauliui ir velniui – kalavijas, kertantis visas nuodėmes.
 
Malda
Dieve, dėl savo vardo šlovės ir sielų išganymo tu šventajam kunigui Laurynui įkvėpei patarimo ir tvirtumo dvasią: duok mums tos dvasios, kad žinotume, ką reikia daryti, ir jo padedami darytume. Prašome per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų.

Similar Posts