Paauglių susitikimai-rekolekcijos „Oasis“: kovo 2-4 dienomis Kaune ir rudens rekolekcijų aidai

2018 metų ovo 2-4 dienomis Kauno kapucinų vienuolyne vyko žiemos paauglių rekolekcijos „Oasis“ „Aš krikščionis“
„Oasis“ – tai rekolekcijos, projektas yra atėjęs iš Ukrainos, jų idėja skirta parapijos jaunimo augimui, tačiau čia, Lietuvoje mes pirmiausia derinamės prie mūsų jaunimo poreikių, todėl programa yra šiek tiek mažiau intensyvi ir pakoreguota. „Oasis“ tikslas yra sukurti aplinką, kurioje jaunas žmogus galėtų susitikti su Dievu, Jį pažinti ir pamilti. Viešpats sakė: „visi mane pažins nuo mažiausio iki didžiausio“ (Kol 8,11)
Šio „Oasis“ metu turėjome 4 konferencijas: Apie gavėnia (Ramunė Obelenienė), paauglių problemas ir priklausomybes (Viktoras Jermolovas), apie pašaukimą ir Dievo vedimą (kun. Andrius Končius) ir apie šventuosius (Tomas Jukša). Buvo gausu liudijimų iš komandos narių ir svečių apie Dievą jų gyvenime. Šių rekolekcijų metu vienas buvęs dalyvis tapo komandos nariu! Tad džiaugiasi mūsų širdys, kad grūdas geroje žemėje, davė gausių vaisių (plg. Mt 13,23)
Turėjome kelias naujoves – 24h adoracijos, naują maldos būdą Lectio Divina, minėjome gailestingumo valandą ir turėjome dvasinius pokalbius asmeniškai su kiekvienu dalyviu. Gavėnios metu stengėmės linksmintis santūriai, bet vakaro programa niekur nedingo, priešingai – ji virto naktiniu pokalbiu iki paryčių!
 
Už pagalbą dėkojame Broliams Mažesniesiems Kapucinams, komandai: Viktorui Jermolovui, Jolantai Žalenekienei, Tomui Daukšai, Žilvinui Kazlauskui, Vitalijui Jušui, Kelly Skirbantaitei, svečiams: Ramunei Obelenienei už mokymą Skaidrei Zuozaitei už liudijimą ir užtarimo maldą, Povilui Jankui ir Astai Grigaitienei už užtarimo maldą, kun. Andriui Končiui už liudijimą ir pagalbą susitaikinimo pamaldose.ir visiems už palaikančias maldas, kurių dėka Dievas mus dar labiau laimina!
 
Rekolekcijų aidai iš 2017 metų lapkričio 3-5 dienomis vyko rudens paauglių rekolekcijos „Oasis“ „Geriausias draugas..?“
Šio „Oasis“ metu turėjome 6 konferencijas, kurių centras – Jėzus. Lektorius Antanas Šalaševičius, iš gyvųjų akmenų bendruomenės jaunimui kalbėjo apie tai, ką Jėzus padarė, kodėl Jis yra draugas, apie išpažintį. Įtraukiančios Antano konferencijos prikaustė jaunimo dėmesį ir net pralinksmino, vertė susimąstyti ir diskutuoti. Daugybė vizualizacijos priemonių atgaivino žodžius ir konferencija buvo pilna gyvybės! Vaikai kartojo, kokia įsimitina jiems buvo informacija „tai geriausia mano girdėta konferencija“. Žodžiai žodžiais, bet nuotraukos ir filmuota medžiaga kalba pati už save!
Po kiekvienos konferencijos turėjome grupeles, kuriose gausiai dalinomės tiek samprotavimais apie girdėtą konferenciją, tiek asmeninėmis patirtimis, liudijimais.
Kitas mūsų kviestinis svečias ir jaunimo numylėtinis buvo Viktoras Jermolovas. Renginių vedėjas ir šlovintojas, kuris ne tik šlovinimą pavertė gyvu, energingu, kartais jautriu ir kalbančiu širdims, bet ir nustebino savo liudijimu, po kurio įsivyravo tyla ir nuriedėjo ne viena ašara. Vaikinas kalbėjo apie Jėzų savo gyvenime, nuo pat savo gimimo, kurį jau lydėjo išbandymai, apie siekimą augti, tobulėti, apie pažintį su bažnyčią ir Bažnyčią, apie kupinus išbandymų studijų metus, netektis, karjeros laiptelius iki šiandien, kur jis stovi ir šloviną Dievą, už didžius JO darbus savo gyvenime…
Taip pat kalbėjome ir mes, komandos narės Jolanta ir Kelly, apie pasaulio sukūrimą ir Žodį, Bibliją, bet rekolekcijų ir konferencijų kulminacija įvyko šeštadienį, kai tai kas apkalbėta virto praktika. Brolis Tomek supažindino, priminė mums, kas yra adoracija, išpažintis, užtarimo malda ir mišios. Po trumpos konferencijos lydėjo asmeninis jaunuolių kontaktas su Jėzumi – adoracija, kurios metu Viktoras ir Mykolas, šlovintojai, grojo ir giedojo Viešpačiui palydimi jaunimo balsų ir susikaupimo. Pasiryžę dalyviai turėjo galimybę atlikti išpažintį ar paprašyti užtarimo maldos, kiti leido laiką su Jėzumi žvakių šviesoje lydimi gitarų, pianino garsų ir visų giedančiųjų balsų.
Žinoma, kad JAUNIMUI skirtos rekolekcijos neatskiriamos nuo linksmybių. Turėjome TALENTŲ vakarą, kur grupelės, Oasis komanda ir pavieniai talentai lipo į sceną. Vakaras buvo tikrąja žodžio prasme kupinas staigmenų. Paauglius stebino nuotaikingas, šmaikšus vadovų pasirodymas, merginas stebino vaikinų kvietimas šokti valsą, nostalgiškai linguoti kvietė „Ilgas kelias“, spontaniškas Flash Mob‘as kiekvieną išjudino ir galiausiai vakaro TOP pasirodymu virto meilės prisipažinimu virtusi daina, kuria vienas dalyvis padovanojo salėje sėdinčiai merginai…
Svečiuose mus aplankė net ir dailės terapija užsiimanti Sigita, kuri pravedė puikių žaidimų ir dailės užsiėmimą, po kurio likome išdažytomis rankomis, kupini svajonių ir ramybės. Taip pat žiūrėjome filmą „Pašiurė“, turėjome mankštas, šlovinimus, pokalbius, užduotis ir viską, ko reikia išlaisvinti save iš kasdieninių rūpestėlių. Visa tai skaityti, ar net man, dabar, rašyti yra viena, bet patirti yra visai kas kitą! Todėl kviečiu geriau ne skaityti mano įspūdžių, bet sudalyvauti būnant dalyviu (13-17m.) arba savanoriu (18m. +).
Už pagalbą dėkojame Broliams Mažesniesiems Kapucinams, komandai: Jolantai, Tomui, Mykolui, Viktorui, Kelly, ir už palaikančias maldas: seserims vienuolėms, kunigams, pasauliečiams ir visiems, kas tik meldėsi už rekolekcijas ir už tuos jaunus žmones, kuriuose Dievas daro savo mažus (ir ne mažus) stebuklus…
Paprašiusi atsiliepipų apie Oasis, štai kokių komentarų sulaukiau iš dalyvių:
„Sveiki, jaučiuosi labai gerai, kad atvažiavau į stovyklą. Tikiuosi ir kita bus tokia pat nuostabi kaip šita. Smagu kad vadovai buvo ne tokie griežti kaip atrodė, manau visiem patiko  „ – Samanta
„Pirmą kartą buvau tokio pobūdžio stovykloj, atvažiavau visai netikėdama, o grįžau tikėdama daugiau nei tikėjausi. Įspūdžių prisikaupė labai daug, gera kompanija, o ir vadovai mokantys pakelti nuotaiką! Labai patiko ir tikiuosi važiuoti dar ir dar  “ – Deimantė
“ Žiauriai man patiko! Ir vėl aš susitikau su tais, kurių  buvau labai pasiilgusi!!! Dar sutikau ir kitų žmogučių, su kuriais dabar gerai sutariu ir manau, kad net ir nesipyksime!! Vadovai?? Apie vadovus neturiu ką ir pasakyt!! Nes jie visada buvo, yra ir bus nuostabiausi pasaulyje!!! Buvo labai smagu!! Galima sakyti kaip ir neįtiketina!! Žiauriai visų pasiilgau!!” – Gintarė