Primena mums apie Dievo egzistavimą — šv. Šarbelis

Šventasis Šarbelis yra didžiulė mokslo pasaulio paslaptis, ir mums visiems aiškus ženklas, nurodantis Dievo egzistavimą. Praėjo 117 metų nuo Libano atsiskyrėlio mirties, o šventojo kūnas neyra. Jo užtarimo dėka vis dar vyksta įspūdingi išgijimai ir atsivertimai.
Pirmą naktį po šv. Šarbelio laidotuvių, 1898 m. gruodžio 24 d., virš jo kapo pasirodė ryški paslaptingos kilmės šviesa, kuri tarsi žaibas blyksėjo ir išnykdavo, ir buvo matoma kelių kilometrų spinduliu. Šis šviesos reiškinys kartojosi kas naktį pusantro mėnesio nuo šv. Šarbelio laidotuvių dienos. Nepaprastą įvykį paliudijo vienuoliai ir aplinkinių krikščionių bei musulmonų kaimų gyventojai, pradėję piligrimines keliones prie šventojo atsiskyrėlio kapo. Šis faktas sukėlė didelį sujudimą visame Libane. Tūkstančiai krikščionių ir musulmonų plūdo prie šventojo kapo. Kai kuriems iš jų pavyko atidaryti kapo dangtį ir pasiimti su savimi, kaip relikviją, drabužio skiautelę ar
kelis atsiskyrėlio barzdos plaukus.
Pergalės prieš mirtį ženklas
Tada maronitų patriarchas saugumo sumetimais įsakė perkelti tėvo Šarbelio kūną į vienuolyną. Jo kapas buvo atidarytas, dalyvaujant gydytojui ir kitiems oficialiems liudytojams. Kape buvo vandens su midijomis, bet atsiskyrėlio palaikai išliko nepažeisti.
Tikėjimo jausmas ragino žmones, prašant šv. Šarbelio užtarimo prie jo relikvijų, perteikti Dievui visas savo problemas ir sielos bei kūno ligas. Atvažiuodavo ar keliaudavo pėsčiomis iš viso Libano, dažnai basomis, marinimo ir atgailos dvasioje.
Mokslininkus stebina faktas, kad daugybiniai ekshumacijos atvejai patvirtino, jog šv. Šarbelio kūnas nėra paveiktas pomirtinio irimo: jis yra lankstus, minkštas ir gaivus. Medicininės apžiūros parodė, kad nė viena jo kūno dalis neturėjo nė menkiausio puvimo ar audinių irimo požymių. Kai gydytojas chirurginiu peiliu lengvai įpjovė mirusiojo klubą, iš žaizdos staigiai pliūptelėjo kraujas.
Reikėjo skubiai sutvarstyti šią vietą, kad sustabdyti kraujavimą.
Kitas paslaptingas reiškinys ir šokiruojantis faktas mokslininkams yra tai, kad 67-eris metus iš šv. Šarbelio kūno kraujas ir plazma tekėjo nuolat. Tai buvo gausus viso kūno „prakaitavimas“. Ekspertai skaičiuoja, kad iš mirusio šv. Šarbelio kūno ištekėjo apie 20 000 litrų skysčio. Šis paslaptingas skystis tapo Kristaus galios išgydyti žmones nuo įvairiausių ligų ženklas.
Vienuoliai manė, kad išdžiovinus kūną, skystis nustos tekėjęs. Štai kodėl keturis mėnesius nuo pavasario iki vasaros pabaigos jie laikė kūną saulėje ir džiovinančiame vėjyje. Tačiau tai nesustabdė nepaliaujamo šventojo kūno „prakaitavimo“.
Vienuoliai visomis įmanomomis priemonėmis stengėsi sustabdyti skysčių išsiskyrimą, nes jiems tai buvo labai problemiška. Būtent dėl šios priežasties iš šv. Šarbelio kūno buvo pašalinti visi vidaus organai. Tai nedavė jokių rezultatų – šv. Šarbelio kūnas ėmė dar labiau ,,prakaituoti“. Visos priemonės pasirodė neveiksmingos. Žmogaus veiksmai negalėjo sustabdyti Dievo galios veikimo šventojo atsiskyrėlio kūne. Garsus Libano medicinos profesorius George’as Chukrallah 34 kartus per 17 metų apžiūrėjo šventojo Šarbelio kūną. Šis mokslininkas taip apibendrino savo daugelio metų tyrimus: ,,Kiek kartų tyriau Šventojo kūną, visad buvau nustebintas, kad jis nepažeistas, lankstus, tarsi būtų iškart po mirties. Kas mane ypač glumino, tai iš kūno nuolat tekantis skystis.
Per daugelį savo kelionių konsultavausi su medicinos profesoriumi Beirute ir įvairiuose Europos miestuose, tačiau nė vienas iš jų man to negalėjo paaiškinti. Tai iš tikrųjų yra vienintelis reiškinys visoje istorijoje. Jei kūnas per dieną išskirtų tik 3 gramus skysčio – o iš tikrųjų jo išskiriama kelias dešimtis kartų daugiau – tada per 66 metus jo bendras svoris būtų 72 kilogramai, tai yra daug daugiau nei viso kūno svoris. Moksliniu požiūriu tai nepaaiškinamas reiškinys, nes žmogaus kūne yra apie 5 litrai kraujo ir kitų skysčių. Remdamasis ankstesniais tyrimais, aš įsitikinau, kad būtent paties Dievo įsikišimo dėka šventojo Šarbelio kūnas nėra patyręs pomirtinio skilimo proceso ir išskiria paslaptingą skystį.“ Apsaugodamas šv. Šarbelio kūną nuo pomirtinio skilimo, Jėzus Kristus
mums davė aiškų savo galutinės pergalės prieš mirtį savo prisikėlime ženklą.
,,Gydykite ligonius, apvalykite raupsuotuosius, prikelkite mirusius, išvarinėkite demonus. Dovanai gavote, dovanai ir duokite!“ (Mt 10,8)
Šį Viešpaties Jėzaus paliepimą šv. Šarbelis vykdė gyvendamas žemėje ir daro tai po mirties. Minios žmonių iš viso Libano keliauja prie t. Šarbelio kapo. Įvyko ir vyksta daugybė stebuklingų išgydymų nuo įvairiausių nepagydomų ligų.
Šv. Šarbelio šventyklos kronikose taip pat įregistruoti mirusiųjų prisikėlimai. 2015 m. balandžio 16 d., per piligriminę kelionę į šv. Šarbelio šventovę, buvome susitikę su tėvu, kuris mums parodė knygą, kurioje užfiksuoti paskutiniai stebuklingi išgydymai. Papasakojo neįtikėtiną savo širdies ligos, mirties ir sugrįžimo į gyvenimą istoriją. Operacijos metu gydytojai patvirtino jo mirtį. Jis sugrįžo į gyvenimą, praėjus aštuonioms valandoms po mirties, dėka šv. Šarbelio užtarimo.
Tėvas Luisas Mataras (Louis Matar) taip pat papasakojo apie įspūdingą naujagimio išgijimą. Parodė jo nuotraukas prieš išgijimą ir po jo. Kūdikis gimė su išorėje esančiais vidaus organais. Maldos į šv. Šarbelį dėka vaikelis buvo stebuklingai išgydytas. Nuotraukose galite aiškiai pamatyti, koks nuostabus buvo šis stebuklas.
Iš stebuklų kronikos, esančios šventovėje, pasirinkau mirusio vaiko prikėlimo atvejį. Marijam Šamon (Maryam Shamoun) išvyko su savo sergančiu sūnumi pas šv. Šarbelį. Kelyje vaikelis numirė ant jos rankų. Nusiminusi moteris pasiekė šventojo atsiskyrėlio kapą, paguldė mirusį sūnų šalia jo karsto; verkdama meldė pagalbos. Tėvas Elijas, stebėdamas šią situaciją, giliai susijaudino, atidarė šv. Šarbelio karstą, nuplovė jo rankas vandeniu ir šaukšteliu nuo smilkalų supylė šį vandenį į mirusio vaikelio burną. Netrukus kūdikis pradėjo normaliai kvėpuoti. Šio įvykio liudininkai nustėro iš nuostabos. Tėvas Elijas paėmė vaiką ir atidavė motinai, kuri matydama, kad kūdikis alkanas, pradėjo jį maitinti krūtimi. Prisikėlęs berniukas užaugo nuostabus, sveikas ir stiprus vyras bei uolus katalikas.
 
Kun. Mečislovas Petrovskis TChr
Kto szuka, znajduje (Wydawnictwo Agape, Poznan, 2017)
Vertė L. S.