Pavojingi blizgučiai

Neatsitiktinai jie vadinami XX amžiaus maru – tapo tokie įprasti, jog nekelia nuostabos tiems, kas juos dėvi. Talismanų dizainas puošia laikraščių puslapius, knygas ir parduotuves, galiausiai jie atsiranda ant mūsų namų sienų. Kas tie paslaptingieji daiktai ir kodėl kelia šitokį susidomėjimą?
Marie Cofta
Žodžių ,,amuletas“ ir ,,talismanas“ šaknys glūdi arabų kalboje: ,,amuletas“ kilęs iš žodžio ,,hamila(t)“ — ,,pakabutis“;  ,,talismanas“ iš ,,tilasm“ ir reiškia tą patį. Amuletus ir talismanus dažnai skiria jų funkcijos: pirmieji atlieka apsaugos funkciją nuo piktųjų dvasių ir priešo galių, o antrieji pasižymi  gebėjimu suteikti plačiai suprantamą laimę bei visokeriopą sėkmę.
Ir taip, pavyzdžiui, širdelės formos pakabutis simbolizuoja meilę, trys ratai garantuoja taiką, o Toro kūjis (nedidelis X a. skandinaviškas amuletas. –Vert. past.) yra skirtas nugalėti mūsų priešus. Yra daug tokių ,,rekvizitų“.  Čia dažnai naudojami Zodiako ženklai su įvairiais ornamentais — dėl didesnės ir ilgiau išliekančios magiškos galios.
Kodėl krikščionims
draudžiama nešioti
amuletus ir talismanus?
Nes tai prieštarauja Dievo žodžiui – pirmajam Dievo įsakymui: ,,Aš esu Viešpats, tavo Dievas, kuris išvedžiau tave iš Egipto žemės, iš vergijos namų. Neturėsi kitų dievų, tiktai mane. Nedirbsi sau drožinio nei jokio paveikslo, panašaus į tai, kas yra aukštai danguje, ir kas yra čia, žemėje, ir kas yra vandenyse po žeme. Jiems nesilenksi ir jų negarbinsi, nes aš, Viešpats, tavo Dievas, esu pavydus Dievas, skiriantis bausmę už tėvų kaltę vaikams – trečiajai ir ketvirtajai kartai tų, kurie mane atmeta“ (Įst 5,6-10).
Turėkite omenyje, kad bet koks elementas su daiktais, simbolizuojančiais magiją arba siūlančiais ryšį su antgamtinėmis jėgomis, yra okultizmo padarinys. Magija ir okultizmas nėra tik tikėjimo garbinimas, kažkas be pasekmių. Tai nuoroda į demoniškas jėgas, siekis savo naudai įtakoti savo ir artimųjų gyvenimą. Nors magija pasižymi formų įvairove, jos poveikis visada yra tas pats – žmogaus atitolinimas nuo Dievo, paskata nusidėti bei kelias į dvasinę mirtį. Net jei sumanymas yra kilnus, o amuletas tėra gėrio nešėjas, visa tai  Bažnyčios mokymo klaidinga išraiška:
,,Bet kokia magija ar žyniavimas, kuriais norima sau pajungti slaptingas jėgas, kad jos tarnautų, ir įgyti antgamtinės galios kitiems žmonėms – nors tai būtų daroma ir gydymo sumetimais, yra sunkus nusižengimas prieš religingumo dorybę. Kai tokius veiksmus lydi noras pakenkti kitiems ar kai ieškoma demonų pagalbos, reikia juos dar labiau smerkti. Amuletų nešiojimas taip pat yra peiktinas. Ateities būrimas ir magija dažnai persipina su spiritizmu. Todėl Bažnyčia įspėja tikinčiuosius jo saugotis. Vadinamos tradicinės medicinos priemonių vartojimo nereikia painioti nei su blogųjų jėgų šaukimusi, nei su naudojimusi kitų žmonių lengvatikybe“ (KBK 2117).
Kodėl žmonės
geidžia amuletų?
Yra dvi priežastys – estetinė bei tyčinė.  Pirmosios atveju žmogus nori pasidabinti originaliu papuošalu. Antruoju atveju asmuo suvokia papuošalo prasmę ir simbolį, taigi, sąmoningai priima jo turinį. Kiekvienas tikriausiai žino, kur glūdi tokio sąmoningo pasirinkimo priežastis – žmogus trokšta tokios laimės, kokią jam siūlo pasaulis: turtų, valdžios, gerovės, malonumų, pripažinimo. Jam atrodo, jog šioje žemėje atras kelią į  visišką  pasitenkinimą bei begalinę laimę, aplenkiant vienatinį  Dievą. Žmonės, atsisakę dieviškųjų vertybių, gėrio ir laimės ieško iliuzijose, kurias perša įvairūs šarlatanai, žadantys rojų, grožį, šlovę ir meilę, atitinkamai Šventojo Rašto žodžiams: ,,Duosiu tau visą jų valdžią ir didybę; jos man atiduotos, ir kam noriu, tam jas dovanoju. Taigi, jei parpuolęs ant žemės pagarbinsi mane, visa bus tavo“ (Lk 4,6-8). Šventasis Raštas perspėja nekeliaklupsčiauti prieš šėtoną, kuris žada turtus žemėje, čia ir dabar.
Jauni ir seni skirtingų profesijų atstovai nori iš karto būti laimingi ir užsitikrinti sau gyvenimą. Kai kurie žmonės pasiligoja, kiti išgyvena krizes šeimoje, dar kiti yra nusivylę meile. Visų šių rūpesčių laukia ,,magai“ įvairiuose aptarnavimo punktuose. Daugelis žmonių net nežino, kokia magija yra, ir kad jos paslaugos gali būti labai žalingos.
Ar poveikis iš tiesų
 gali būti toks pavojingas?
Egzorcistas tėvas Gabrielius Amorth‘as (Gabriele Amorth) pateikia gausių apsėdimo ir nelaimių, įvykusių dėl magijos praktikos, pavyzdžių. Taip nutinka, kai įžengiama į priešo teritoriją ir pasiduodama jo įtakai, netgi be blogos valios ar ketinimų. Dažnai motinos kreipdavosi į šį kunigą su prašymu gelbėti jų vaikus nuo šėtono pinklių. Prieš tai jos kreipėsi į burtininkus. Šie siūlydavo nešioti tam tikrus pakabukus, kurie buvo tik bereikšmiai blizgučiai, o dėl blogų pasekmių tapdavo burtų įrankiais. Anot tėvo Gabrieliaus magiška medžiaga magnetizuojama, ypač įvairūs medaliai, kurių simboliai yra energijos katalizatoriai. Burtininkų teigimu jie turi ypatingų dangiškų galių, ypač kai burtininkas juos paruošia kitiems ir kurį laiką pats nešioja. Kitas dalykas yra amuletai, vaizduojantys asmens, kurį privalo ginti nuo blogio, savybes. Tokių talismanų trokšta įsigyti nelaimėliai, patyrę nesėkmę meilėje bei nukentėję nuo blogo likimo. Nežino, kad šie daiktai turi ypač pavojingą apkrovą, kuri gali pakenkti ne tik suinteresuotam asmeniui, bet ir jo šeimos nariams. Blizgučiai, nors nėra įkrauti nepalankių reiškinių magiškų apeigų metu, susiję su prietarų nuodėme. Tų dalykėlių nešiojimas – tiek vaikų tarpe, tiek suaugusiųjų –
 
dažnai sukelia nerimą bei dirglumą artimųjų atžvilgiu. Skatina potraukį dalyvauti magiškose praktikose arba domėjimąsi amuletais, kurie turėtų vidinio priešo šalinimo (pakviesto savo prašymu), daugelio ligų ir nelaimių poveikį.
Man tai tik papuošalas
ir niekas daugiau!
Galimas ir toks požiūris, tačiau mes nežinome tų daiktų kilmės ir neturime pakankamai žinių apie mūsų pasaulio dvasinę pusę, kad būtume tokie užtikrinti. Mūsų ketinimai gali būti nekalti, bet nebūtinai taip elgėsi tie, kurie sukūrė šį papuošalą. Vis dar išlieka skandalas – mūsų nežinojimas apie šį daiktą  dar nereiškia, kad kiti neįžvelgia  jo prasmės, su kuria vėliau susitapatinsime.
O kaip dėl medalikėlių nešiojimo?
Ar tai ne tam tikras talismanas?
Tikrai ne! Taigi amuletas ar talismanas tariamai turėtų veikti vienas, juos būtina nuolat turėti su savimi. Tuo tarpu religinė atributika, kurią nešiojame, yra mūsų tikėjimo išraiška. […] Svarbus yra galios Šaltinis. Medalikėlyje yra tikėjimo į Dievą šaltinis, tuo tarpu talismanuose slypi demonų galia. Ir tai yra esminis skirtumas. Todėl kryželis ar medalikėlis, kuriuos nešiojame, yra mūsų tikėjimo išraiška ir privalo liudyti mūsų troškimą gyventi pagal Evangeliją. Bažnyčia ne kartą pabrėžė, kad ši praktika yra verta ugdyti ir gali praturtinti liturgiją; liaudies pamaldumo praktika kilo iš liturgijos ir veda prie jos. Pagal Kanonų teisės kodeksą  (kan. 1166) pašventinti daiktai atstovauja Bažnyčią, jie priklauso sakramentalijoms.
Tuo metu, kai Viešpaties prašome palaiminti tuos daiktus, nepamirškime, kad Jis, visų pirma, iš mūsų laukia nuoseklaus gyvenimo liudijimo. Tegul  mūsų gyvenimas patvirtina tiesą, išreikštą kryžiumi ar medalikėliu, tiesą, kad mūsų Viešpats yra Jėzus Kristus, vakar, šiandien, tas pats amžinai (plg. Žyd 13,5).
žurnalas Milujcie sie, nr 1, 2016