I Gavėnios sekmadienis: „šėtono gundomas“ (Mk 1,12)

Evangelija (Mk 1, 12-15)

„Netrūkus Dvasia jį paakino nukeliauti į dykumą. Jis praleido dykumoje keturiasdešimt dienų šėtono gundomas, buvo kartu su žvėrimis, ir angelai jam tarnavo.
Kai Jonas buvo suimtas, Jėzus sugrįžo į Galilėją ir ėmė skelbti gerąją Dievo naujieną: „Atėjo įvykdymo metas, Dievo karalystė čia pat! Atsiverskite ir tikėkite Evangelija!“

Labai svarbu krikščionims, kad kiekvienais metais Gavėnios pradžioje yra skaitoma Evangeliją apie Jėzaus gundymą. Tai nuolatinis priminimas ir įspėjimas, kad egzistuoja kita tikrovė, kurios kartais ir neįžvelgiame, nesuprantame, nesuvokiame ir nematome. Už tos nematomos širmos egzistuoja kartais nelabai draugiška realybė, kuri kartais gali įtakoti, nematomai mūsų gyvenimą. Kartais ta tikrovė su piktosiomis dvasiomis gali būti grėsminga. Tos piktosios dvasios nepažino Jėzaus, todėl ir jis buvo puolamas. Ir mes įvairiais būdais, troškimais galime būti atakuojami. Ta kova nelygi su piktuoju, bet priminimas mums šios scenos, apie pagundas ir tų pagundų nugalėtoją Jėzų Kristų, per kurį galime įveikti piktosios dvasios pinkles. Ši Evangelijos vieta primena apie įvairias dvasines pinkles ir kad būtume atsargus ir per daug nepasitikėtume savimi, o prašytume Šv. Dvasios apšvietimo, kaip mums gyventi ir veikti.