Kur ieškoti laimės?

Egzistuoja pozyvioji psichologija. Jos kūrėjas iš JAV Martinas Seligmanas pastebėjo, jog po II pasaulinio karo psichologija  iš esmės analizuoja tik negatyvius žmogaus asmenybės reiškinius: traumas, skausmą, silpnumą, apeinant visą tiesą apie žmogų, kuriame tarp neigiamybių yra ir labai daug pozityvių dalykų. Kuo labiau žmogus koncentruojasi į savo skausmą, tuo jam sunkiau susigyventi su tuo skausmu ir jį įveikti. Nuodėmė žeidžia žmogų ir tai tiesa.
Meditacijoje, pirmiausia pažvelkime į mus supantį pasaulį ir suraskime, nors penkias priežastis padėkoti Dievui, o jų yra daug daugiau, tai mus pradžiugins, atpalaiduos, kad gyvenime ne viskas taip tamsu, kaip matome.  Kaip viena psichologijos profesorė iš Krokuvos teigia –„žmogus, kuris užmiršo džiaugtis paprastais jusliniais dalykais, prarado kontaktą su savo įgimta prigimtimi, kitais žmonėmis. Skiria laiką darbui arba pasyviam poilsiui, gyvena skubėdamas, ieško sėkmės, o kai ją pasiekia, nesugeba ja pasidžiaugti. Persisotines materialinėmis gėrybėmis gyvena „dvasiniame skurde“. Kitas knygos autoriu apie laimę Russ Harris tvritina – „šiandieninė vidutinė klasė gyvena geriau, nei kadaise gyveno karaliai, o visdėlto žmonės neatrodo laimingesni“. Geri pastebėjimai ir taiklūs. Kur yra tikroji laimė?  Pažvelkime į Biblijos puslapius, į įtas paprastas ir nesudėtingas mintis, kuriuose galite atrasti laimės šaltinį: „Atleikite ir jums bus atleista“ (Lk 6,37), „Palaimingiau duoti negu imti“ (Apd 20, 35), „mylėsi savo artimą, kaip pats save“ (Mk 22, 39). Tokios paprastos citatos gali padauginti mumyse gėrio, atpalaiduoti nuo įtampos. Pabandykite.
(Parengta pagal knyga P. Kviatek, Kochaj Boga i nie boj sie byc szczesliwy, Krokuva, 2015)