Dvasinis gyvenimas – susikaupimas

Susikaupimas ir koncentracija, vidinė ramybė reikalingi ne tik dvasiniame gyvenime, bet kasdieniniame gyvenime, darbe, profesinėje veikloje. Šiuolaikinė dirgiklinė kultūra, poreikių plėtimas žmogų išblaško, net vargina, kad ir pastovios mintys, kurių nesugebama atmesti. Turime daug pasiūlymų, planų, projektų, minčių. o reikia pasirinkti optimaliausia, geriausia, nesuklysti ir vykdyti. Tam reikalinga koncentracija. Susikaupimas ir koncentracija gali atnešti ir poilsį, ramybė, kai neblaško kitos mintys, troškimai. Paparščiausiai būti čia ir dabar, pajusti savo esatį. Tai yra tam tikra egzistencinė terapija. Atsiriboti nuo savo troškimų, pageidimų ar apvaldyti moko ir kitos religijos, kad galėtum pasiekti ryšį su tam tikra dievybe. Krikščioniškame gyvenime susikaupimas atsiribojimas labai svarbus dalykas maldoje ir sekant Kristų. Kaip gali Dievo Dvasia, Dievo Žodis prakalbėti, jei tavo sieloje, dvasioje yra sumaištis, chaosas ir esi visko prikimštas. Kapucinas Ignacio Larranaga sako, jog daugelis nedaro pažangos maldoje, malda tampa negili, neefektyvi, paviršutiniška, jei nedaromi pradžioje tylos pratimai, atsipalaidavimo pratimai, padedant save nuraminti, papraščiausiai būnant su savimi. Kapucinas siūlo ir koncentracijos pratimų, atliekant nuo kelių iki keliolikos minučių, kai nieko nemąstai, neįsileidi jokių minčių. Mes į maldą atsinešame neramybės, vartojimo dvasią, O Dievo Dvasia yra ne pasaulio dvasia ir Jos veikimas kitoks. Šv. Ignacas Lojola savo „Dvasinėse pratybose“, prieš pradedant melstis siulo nurimti, susikaupti. Ir tas susikaupimas, nusiraminias gali mus vesti link kontempliacijos ir mistikos. Kryžiaus Jonas savo veikaluose rašo, jog papraščiausias, nekomplikuotas buvimas Dievo akivaizdoje, tai jau kontepliacija. Susikaupimas, nusiraminimas daro mūsų maldą paprastą, ramią, nuolankią, kurioje gali tau prakalbėti Dievas.

Pagal Ignacio Larranaga „Spotkanie“ 2017, Krakow

Parengė V. V.

Similar Posts