Brolystė, kaip vienas iš pranciškoniškos formacijos aspektų

Nors augant visokeriopai pažangai, technologijoms, vis dėl to pasaulyje atsiranda pleišas tarp žmonių ir tautų, asmenų, kurie sukelia vaidus, karus, žudynes. Ir postmodernus mąstymas, anaiptol, kuris tarsi remiasi humanizmu, brolybe, savitarpio pagalba nėra draugiškas: abortų, t.y negimusių kūdikių žudymas, eutanazija, mirties bausmė, išnaudojimas vargingesnių tautų gamtinius išteklius turtingųjų reikmėms, vaikų išnaudojimas teik fiziškai teik seksualiai, smurto protrūkiai mokyklose, stadionuose, liudija, didelė atskirtis tarp grupės turtuolių ir daugybės skustančių, kai 67 turtuolių turtas lygus 3,5 milijardo vargšų turtui.

Savo Testamente Šv. Pranciškus rašo, jog „Viešpats liepė rūpintis broliais“ (T 14). Jo pašaukimo išraiška, vienuolijos vienas fundamentinių stulpų, tai brolystė, aišku ir seserystė, šv, Klaros atžvilgiu. Pranciškaus brolybės idėja, kuri jau kerojo nuo apaštalų laikų, jog kiekvienas asmuo yra norimas Dievo ir Dievo atžvilgiu jis yra prieš Dievą lygus, nepaisant lyties, amžiaus, rasės, tautybės ir kt. Kad pranciškoniškoje formacijoje svarbu tas autentiškas, meilės ryšys tiesoje kito atžvilgiu – nediskriminuoti, nes kito asmeniu atžvilgiu jis nėra nei didesnis, nei mažesnis, nei viršesnis.
„Fraternitas“ – reiškia ir atvirumą visiems asmenims, be išimties, dėl „Dievo paveikslo“. Brolystė be intereso, iš meilės, tarpusavio brolystė.Net didžiausias nusidėjėlis ar skurde esantis žmogus, varguolis tampa broliu. Jis atsivertimo pradžioje bučiavo raupsuotojo kūną, kaip nusižeminimo, lygybės ir brolybės išraiška, jog „kas atrodė bjauru, prisipildė saldumu“ (T3). Tai buvo Dievo malonės ženklas artimo, labiausiai atstumto žmogaus, parodanti, kokia yra malonė, kai pasilenki prie šito vargšo. Tai rodo tobulumo išraiška, jog net labiausiai atstumtas ar pasibjaurėjimo vertas asmuo, tampa broliu ir seserimi. Bet tas ryšys nutraukiamas baimės ir puikybės pasekoje. Tada sunku atsiverti kitam, nes šitos nuodėmės blokuoja, nekečiama, niekinama.
Vienas iš pgrindinių brolystės aspektų būtų darbas, asmeninis, kuris savo darbo vaisiais dalijasi ir dirba kartu su kitais broliais. Tačiau jeigu yra koks trūkumas, tai einama elgetauti ir prašyti: nuolankiai, nisižeminus. Tai yra autentiška brolystės išraiška: pagalba kitam meilės dvasioje, jo nepažeminant
vi
Tas brolystės matmuo apima ne tik žmogų, kaip asmenį, net ir kūriniją,savo „Saulės giesmėjs“  pavadina broliu ir seserimi, tvarinių atžvilgiu, jog taip pat savo būtimi šlovina kūrėją. Kita to formacijos išraiška tai, tai kalbėjimas ir bendrystė, žmogiško ir paprasto ryšio stiprinimas. Laiške generaliniam ministrui rašo, jei gu net tavo brolis labiausiai nusidėtu ir prašytu pasigailėjimo, atleisk, nors ir po atleidimo „ tūkstantį kartų dar nusidėtų tavo akyse, jį mylėk labiau, nei mane, kad jį patrauktum prie Viešpaties; ir visada būk gailestingas.“ (LM 9-11). Tai yra Dieviškos meilės išraiška – mylėti asmenį ir gelbėti jį nuo nuodėmės, nepasmerkiant, o padedant, įrodant, meldžiantis, kad šis asmuo būtų išganytas. Dažnai daroma klaida, parodant žmogaus klaidą, nuodėmę, blogį, kurį jis daro, dažnai pasmerkiamas ir pats žnogus, nurašomas, atmetamas, o ne kovojama, kad jis grįžtu apgailėjęs klaidas ir nuodėmes į gyvenimą. Tas autentiškas ryšys su kitu asmeniu, gimsta tiesoje ir meilėje, ieškant tikrojo gėrio, kuris yra Dievas. Kiek kartų esame pasmerkę asmenį, o ne jo veiksmus, klaidas, skiriant ir apmąstant, nežlugdant jo, kaip sugražinti broliui gyvybę.
Pagarba asmeniui, jo didybei, kilnybei, tačiau matant tiesą, o ne pataikaujant, įsiteikiant tam asmeniui. Dažnai kartais asmuo suvokia, jog ta broliška meilė, atlaidumas jam kaip asmeniui, tai pritarimas jo daromam blogiui ir sutikimas su nuodėmingu jo gyvenimu. Galima brolį ar seserį nuvesti klaidingu keliu, trūkstant mums drąsos, sąžiningumo, išminties, išstovėti tiesoje. Gyventi autentiška brolybe ir bendryste tai menas, kuris gydo, augina, džiugina, kuria mūsų gyvenimą, ir daro jį tokį nuostabų, nepakartojamą mūsų ir Dievo akyse.
Parengta pagal „Formacija franciszkanska wspolczena“ red. A. Schmuck, Vroclavas 2014,  parengė V. T.