Richard Rohr OFM Šv. Pranciškaus asimetrija

Pranciškus ir Klara padarė ir pasielgė taip, kad ką mes vadiname ydomis ir neįgalumu, o gal atskirtimi, ko paprastai bijome, ką neigiame ir ko atsižadame, labai bijodami, pradėjo žibėti savo nuostabiu grožiu ir šviesa: savo mažumo pajutimas, neturtas ir priėmimas paniekinimų, atmetimas išorinės valdžios ir savo padėties, visų silpnumo formų priėmimas. Tai buvo Šv. Pranciškaus mažumas(minoritas) ir to jis siekė. Save pavadindamas mažesniuoju broliu. Tai visiškai kitas pasaulis, kuriame daugelis iš mūsų nenorėtu gyventi. Daugumas stojame minios pusėje, tarsi manydami, jog jų tiesa. Pranciškus ir Klara aplenkė gyvenimą ir mirtį, laisvai sutinkantys dalyvauti ir pasiekti realybės pilnatvę, su visu jos tragizmu. Su pagarba nusilenkė ir pagarbino visus kūrinius, matydami Dievo šlovės atspindį, o tie kūriniai mus pribaigia, baugina ir veda į neviltį. Tas vien Pranciškaus pašlovinimas sesės mirties, kuri neišvengiamybė, duotybė, Pranciškui buvo troškimas, nes pilnatvė jis sąmoningai suvokė ir savęs išsipildymą tik anapus. Tai „mirimas prieš mirtį“, kad atgimtum Šventojoje Dvasioje, paslaptinga, intuityviai suvokta, kaip būtinybė išskleisti savo būtį ir pažinti save, kaip autentiškos dvasios pradžios, asimetrijos perspektyva. Net astrofizikų tyrimų rezultatai pribloškia. Pagal juos, pradžioje buvo ideali temperatūra ir ideali pusiausvyra, gyvybė atsirado, kai pasireiškė asimetriškumas: netobulumas. Kritinis mąstymas arba neigimas mus grąžina link tiesos ir prie sąžiningumo, per kurį mes galime tapti ciniški arba atsiversime brandžiam tikėjimui. Nešimas kryžiaus, krikščionybėje, tai tamsioji mūsų pusė, kurios vengiame, nes nematome jokios vilties, bijome, o Dievo malonė yra universali, nekainuojanti, visiems prieinanti. Juk vėliau ar ankščiau mes gyvenime susidursime su kančia, problemomis, skausmu, išdavyste, liga, mirtimi. Geras dvasingumas turi mus tam paruošti, o ne tik neigti ar imituoti.
Kopti kopėčiomis yra atrakcija, pakylėjimas tik mūsų egoistiniam sąmoningumui ir turėjimo ar laimėjimo poreikiams patenkinti: nėra nieko bendro su šventumu ir amžių bėgyje buvo imituojamas, vaidinamas šventumas, kaip ir dabar vaidinama pastoracija, ruošiami įvairūs evangelizaciniai projektai ir dokumentai, kurie beveik neduoda naudos, o glosto mūsų egoizmą. O reikia su visa širdimi pradėti paprasčiausiai dirbti, nesitikėdamas sau naudos, paprasčiausiai dėl Dievo tai ką rodė ir darė Jėzus. Pamilti Dievą, tai pranciškoniška perspektyva. Kaip Tomas Celanietis rašo: „būti dėkingas už meilę Tam, kuris mus taip pamilo.“. Dešimt Dievo įsakymų ir Jėzaus palaiminimai (Mt 5,3-12) yra paskirti priimti tai, kas atrodo netvarkoje ir neharmoningai. Dešimt Dievo įsakymų mums apvaldyti savo impulsus, gaivalus ir juos kontroliuoti pirmoje mūsų gyvenimo pusėje, kaip jaunuolis sako Jėzui- „aš to laikausi nuo pat jaunystės“(Mk 10, 22). Palaiminimai yra jau aiški malonė ir gausybė, kad tave Dievas vestų per visą gyvenimą, o ne tik kontroliuotų tave ir pats save. Pasaulyje, kur yra daug netobulumų, nesusipratimų, kančios daug lengviau su tuo susidoroja žmonės nuolankūs ir sąžiningi. Jie pirmieji sugeba atrasti Dievą savo gyvenime. Netobulumo dvasingumą kuria universalią taisyklę, jog Dievas mus „gelbsti“. Svarbiausiai, jog  gelbsti nuo mūsų pačių „nevertytės“, nuo mūsų „asimetrijos“, netobulumo, einant link mūsų netobulumo, pažįstant, priimant ir Palaiminimų dvasioje perkeičiant. Pranciškus savo Regulos septintajame skyriuje rašo, kad mes nesinervintume dėl kitų nuodėmių ir klaidų, nes trukdo daryti mums gerus darbus.
Kaip Chestertonas rašo, jog Klaros istorija yra vos nepaniekinta, kad jinai pabėgo nuo santuokos ir tapo Kristaus sužadėtine-vienuole, o ne kaip Romeo ir Džiuljeta, kurie pasidavė geismui ir paleistuvystei, bet tapo herojai. Kaip tas pats autorius dar pažymi, jog nueidamas į šaltą uolą gyventi ir melstis Pranciškus pasauliui atnešė šviesą ir džiaugsmą, ramybę, gyvendamas simetriškai.. Taip Dievas toje asimetrijoje vykdo savo išganymo planą, mus tobulindamas, pripildydamas savo simetrija.
 
Parengta pagal knygą Richard Rohr OFM „Eager to Love: the Alternative Way of Francis of Assisi“ (OH)USA, 2014
Parengė V. T.