Renata Šatikaitė NAUJOSIOS EVANGELIZACIJOS VYKDYTOJŲ UGDYMO PAGAL X KRIKŠČIONIŠKO GYVENIMO IR EVANGELIZACIJOS MOKYKLOS PROGRAMĄ TYRIMAS (II)

Šioje dalyje pateikiama, kokia buvo taikoma tyrimo metodika norint įvertinti Naujosios Evangelizacijos vykdytojų ugdymą pagal X krikščioniško gyvenimo ir evangelizacijos mokyklos programą, kaip buvo organizuotas tyrimas bei pateikiami jo rezultatai ir rezultatų analizė. 4.1. Naujosios evangelizacijos vykdytojų ugdymo pagal X krikščioniško gyvenimo ir evangelizacijos mokyklos programą tyrimo metodika ir organizavimas Siekiant apibūdinti Naujosios Evangelizacijos vykdytojų ugdymą pagal X krikščioniško gyvenimo ir evangelizacijos mokyklos programą buvo atlikta Katalikų Bažnyčios dokumentų bei mokyklos taikomos ugdymo programos analizė. Siekiant atsakyti į šiame darbe keliamą klausimą – ar X krikščioniško gyvenimo ir evangelizacijos mokyklos programa padeda ugdyti Naujosios Evangelizacijos vykdytojus, ir jei taip, koks ugdymas taikomas? – buvo pasirinktas kokybinio tyrimo metodas: iš dalies struktūruotas interviu. Šis metodas padėjo išsamiau ir giliau ištyrinėti Naujosios Evangelizacijos vykdytojų ugdymą pagal X krikščioniško gyvenimo ir evangelizacijos mokyklos programą. Respondentų imties charakteristika: šio tyrimo respondentai atrinkti pagal kriterinę atranką, t.y. pagal nustatytą tam tikrą kriterijų. Renkantis respondentus nei amžius, nei išsilavinimas, nei profesija ar geografinis apklausiamųjų išsidėstymas nebuvo svarbu. Pasirinkti 3 respondentai, kurie praėję bent trečią X krikščioniško gyvenimo ir evangelizacijos mokyklos lygį ir yra aktyviai joje tarnaujantys. Tai buvo pagrindinis kriterijus, pagal kurį buvo pasirinkti respondentai. Apklaustas vienas vyras ir dvi moterys. Visi apklausiamieji nematė būtinybės slėpti savo tapatybę ar kitus pokalbyje vartojamus duomenis šifruoti, tačiau dėl bendros tvarkos bent jų vardai buvo koduojami. Šiame darbe ir interviu transkripcijose respondentai koduojami taip: D1, D2, D3, kur D raidė reiškia dalyvį ir skaičius šalia – interviu numerį, o T raidė – tyrėją. Du asmenys iš 3 respondentų buvo sutuoktinių pora, tačiau jie buvo kalbinti kiekvienas atskirai, o interviu transkripcijose minimi sutuoktinio ar sutuoktinės vardai pakeisti į „vyras“, „žmona“. Tyrimo vieta ir laikas: dviejų respondentų interviu vyko jų darbo aplinkoje – parapijos namų salėje, su trečia respondente buvo kalbėta tyrėjos namų aplinkoje. Tyrimas atliktas 2017 metų 46 gruodžio mėnesį. Respondentams neprieštaraujant interviu įrašyti diktofonu. Tyrimo organizavimas: kviečiant dalyvauti tyrime respondentai buvo trumpai supažindinami su darbo tema ir tikslu. O sutikus dalyvauti, iš anksto supažindinti su pagrindiniais klausimais, kad galėtų pagalvoti, prisiminti įvairias patirtis. Nors interviu vyko pagal iš anksto parengtus klausimus, tačiau tyrimo eigoje klausimai buvo perfrazuojami, koreguojami arba paaiškinami atsižvelgiant į interviu eigą bei asmens reakciją. Tyrimo klausimyno sudarymas: interviu vyko pagal iš anksto parengtus 8 atvirus klausimus. Klausimai sudaryti pagal 4 klausimų blokus (žr. 9 lentelę). Sudarant interviu klausimyną buvo remiamasi X krikščioniško gyvenimo ir evangelizacijos mokyklos bruožais, palankiais Naujosios Evangelizacijos vykdytojų ugdymui (žr. 3.3 skyrių), t.y. kad mokykla yra evangelizacinė, bendruomeniška, ugdanti aktyvius ir kultūriškai lanksčius tarnautojus. 9 lentelė. Interviu klausimyno struktūra Klausimų bloko nr. Klausimų bloko tikslas Klausimai 1. Išsiaiškinti respondento situaciją prieš įsijungiant į Marijos mokyklos programą, dėl kokių priežasčių prisijungė bei liko. 1. Prisiminkite savo situaciją prieš ateinant į Marijos mokyklą: ar dalyvavote kokioje nors parapijos ar maldos grupės veikloje? 2. Kas paskatino ateiti į Marijos mokyklą? 3. Dėl kokių priežasčių likote joje po pirmo dalyvavimo? 2. Sužinoti, kurios Naujosios Evangelizacijos formos Marijos mokykloje respondentą labiausiai ugdė kaip krikščionį bei kaip pastūmėjo tapti Naujosios Evangelizacijos vykdytoju ne tik Marijos mokykloje, bet ir kitose bendruomenėse ar gyvenimo srityse. 4. Įvardinkite prašau, kurie programos punktai: labiausiai keitė Jūsų santykį su Dievu? Pagilino tikėjimą? Padėjo gyventi krikščioniškai? Kodėl? 5. Papasakokite apie savo patirtis, kada ir kaip pradėjote tarnauti Marijos mokyklos programoje, kokias tarnystes atlikote. 6. Įvardinkite, kaip Jums programa padėjo atpažinti savo talentus ir pastūmėjo aktyviai jais tarnauti, evangelizuoti ne tik mokyklos programos metu, bet ir savo bendruomenėj, maldos grupėj ar kitose Jūsų gyvenimo srityse? 47 9 lentelės tęsinys. Interviu klausimyno struktūra 3. Ištirti, ką respondentui kaip Naujosios Evangelizacijos vykdytojui davė Marijos mokykloje patirtas bendruomeniškumas. 7. Pasidalinkite, kaip bendruomeniškumas Marijos mokykloje ugdė Jus kaip aktyvų tarnautoją? 4. Sužinoti, kaip buvimas Marijos mokykloje su skirtingo amžiaus, išsilavinimo, patirties ar kultūros asmenimis respondentui padėjo tapti lanksčiu Naujosios Evangelizacijos vykdytoju. 8. Kaip buvimas Marijos mokykloje su skirtingo amžiaus, išsilavinimo, patirties ar kultūros asmenimis Jums padėjo tapti lanksčiu tarnautoju atrandant dialogą su įvairiais žmonėmis? Klausimai respondentams buvo užduodami jiems suprantamais terminais, t. y. X krikščioniško gyvenimo ir evangelizacijos mokyklos pavadinimą pakeičiant į neformalųjį – Marijos mokyklos – pavadinimą. Tad ir respondentų atsakymai bus analizuojami naudojant Marijos mokyklos pavadinimą. Interviu klausimynas pateiktas 1 priede. Po interviu tyrimo gauti garso įrašai buvo transkribuojami išrašant pažodžiui viską, kas buvo interviu metu sakoma kalbos netaisant. Nagrinėjant tiriamųjų atsakymus į klausimus ir esant pasikartojantiems atsakymams, jie klasifikuojami į kategorijas, pasitelkiant etiketes. 4.2. Naujosios evangelizacijos vykdytojų ugdymo pagal X krikščioniško gyvenimo ir evangelizacijos mokyklos programą tyrimo rezultatai ir jų analizė Šiame skyriuje analizuojami bendri atliktų interviu rezultatai, pateikiamos jų interpretacijos. Poskyriai sudaryti atitinkamai pagal klausimų blokus. Pirmiausia aptariamos tyrimo metu gautos nuomonės, o toliau po kiekvieno analizuojamo klausimo pateikiamos respondentų atsakymų interpretacijos. Prieš analizuojant interviu gautus duomenis, svarbu paminėti, kad pirmo interviu metu, vidury pokalbio D1 respondentė paprašė sustabdyti apklausą ir pasiūlė pasimelsti dėl pokalbio, nes išgyveno minčių nutrūkimus, susikaupimo trūkumą, sunkumą. Pokalbis buvo pristabdytas, kartu pasimelsta prašant Dievo globos ir vedimo. Po maldos, tęsiant interviu, pokalbis toliau buvo sklandesnis, respondentei buvo lengviau kalbėti ir dalintis. Tai parodo respondentės kaip krikščionės brandą, o tyrėjai tuo pačiu tai buvo priminimas ir evangelizacija, kaip svarbu, pavesti Dievui ir didesnei Jo garbei visa, kas daroma. Tolesni du susitikimai su interviu dalyvavusiais asmenimis, jiems sutikus, prieš apklausą buvo pradėti malda. 48 4.2.1. Respondentų situacijos prieš įsijungiant į X krikščioniško gyvenimo ir evangelizacijos mokyklos programą tyrimas Šiame poskyryje analizuojami atsakymai į pirmo klausimų bloko klausimus. Nagrinėjant interviu respondentų atsakymus į klausimą „Prisiminkite savo situaciją prieš ateinant į Marijos mokyklą: ar dalyvavote kokioje nors parapijos ar maldos grupės veikloje?“, galima sakyti, kad 2 respondentai iš 3 prieš ateidami į Marijos mokyklą dalyvavo parapijos veiklose, o viena respondentė buvo įsitraukusi į maldos grupės veiklą. Kadangi visi respondentai dalyvavo kokioje nors parapijos, bendruomenės ar maldos grupės veikloje, atsakymai suklasifikuoti pagal tai, kokioje veikloje jie dalyvavo: Dalyvavau parapijos veikloje. D2: „kokius 6 metus dirbau jau Arkikatedroje katechetu sekmadieniais būdavo tai filmas, tai paskaitėlė, tai kažkokia programėlė Alfa, Atgaivink.“. D3: „trys keturi metai, dalyvavau Petrašiūnų parapijos vaikų ir jaunimo chore Ke
lias tai būdavo ne tik tai choro veikla dalyvavimas Šventose Mišiose, giedojimas chore bet ir jaunimo užimtumo veikla: visokie užsiėmimai, mokymai, kelionės.“. Dalyvavau maldos grupėje. D1: „tai buvau maldos grupelėj rinkdavomės ir melsdavomės eidavom pėsčiomis į Šiluvą maldos akcijas organizuodavomės porą metų prieš pat ateinant į Marijos mokyklą buvau dar ir antroj maldos grupelėj“. D1 pažymėjo, kad nors prieš ateinant į Marijos mokyklą dalyvavo dviejose maldos grupėse, tačiau į jokią kitą parapijos ar bendruomenės veiklą nebuvo įsitraukusi. D2 ir D3 respondentai nedalyvavo jokioje maldos grupėje, tačiau D2 visada turėjo troškimą būti kokioje nors maldos grupelėje ar net ją suburti, tačiau bijojo: „Aš visada turėjau šitą troškimą priklausyti kokiai nors maldos grupelei. tikrai galėjau aš tą grupelę pats sukurti. bet tarsi buvo toksai kaip nudegimas, nusivylimas, pavargimas nuo to pats kurti bijojau.“. Dar svarbu pažymėti, kad D2 respondentė be veiklos parapijoje, dar dirbo ir bažnytinėje organizacijoje. Galima sakyti, kad didžiąją savo laiko dalį ji tuo metu skyrė bažnytinei veiklai. Taigi, apibendrinus galima teigti, kad visi respondentai buvo įsitraukę į tam tikrą bažnytinę veiklą – du iš jų dalyvavo parapijos veikloje, dirbo bažnytinėse įstaigose ar organizacijoje, bet nepriklausė jokiai maldos grupei, o trečioji respondentė dalyvavo dviejose maldos grupelėse, tačiau nebuvo aktyvi kokios nors parapijos ar kitos didesnės už maldos grupę bendruomenės veikloje. Siekiant patikslinti, ar respondentai turėjo poreikį labiau augti dvasiškai, pagilinti tikėjimą, labiau tarnauti prieš ateinant į Marijos mokyklą, buvo užduotas klausimas apie tai. Sprendžiant iš atsakymų, galima sakyti, kad visiems trims respondentams tuo metu atrodė, kad pakanka to, ką turi: 49 D1: „tokio aš poreikio neturėjau toks buvo man etapas, kad man atrodė man nieko šiuo metu nereikia, ir aš išvis į jokias rekolekcijas tuo metu nėjau… man atrodė aš visa ko esu pilna..“. D2: „gal ir turėjau, bet buvau įvardinęs, kad aš daug ką daug ką turiu kažkaip man atrodė, kad lyg ir užtenka.“. D3: „kadangi ilgainiui tarnavau parapijoje, tai apie kažkokias naujas veiklas labai negalvojau“. Vis dėlto, D1 respondentė turėjo vidinį troškimą papildomai Bažnyčios tarnystėje dalyvauti: „žiūrėdavau į tuos tarnaujančius bažnyčioj per kokias vidinio išgydymo pamaldas ir taip viduj galvodavau, nu va, kaip faina būtų kažkur dalyvauti.“. Siekiant išsiaiškinti priežastis, lėmusias atėjimą į Marijos mokyklą, respondentų buvo klausiama „Kas paskatino ateiti į Marijos mokyklą?“. Pagal atsakymus galima pateikti tokią klasifikaciją: Liudijimas. D1: „Paskatino žmonių, kurie mane kvietė, liudijimai Viena iš maldos grupelės moteris vieną ar du kartus jau buvo tose rekolekcijose ir grįžusi iš jų pasakojo maldos grupelėje: nu kaip ten gerai, kaip ten nuostabiai Dievas veikia… tada aš kažkaip pagalvojau, jeigu čia taip labai, labai, labai, nu, tai pabandysiu ir aš“. Respondentė D3 įvardino, kad ją patraukė Marijos mokyklos įkūrėjo, brolio kapucino Petro Kurkievičiaus, liudijimas pristatant Marijos mokyklą jos parapijoje: „jisai tiesiog liudijo apie Marijos mokyklą, labai gerai prisimenu, nes mane kažkaip labai palietė jo kalba, tokia paprasta, tas jo liudijimas, ir tas patraukė“. Bendraminčiai. D2 pažymėjo, kad jis pirmą kartą vyko į Marijos mokyklos sesiją dėl bendrystės su žmonėmis iš maldos grupelės, į kurią buvo įsijungęs prieš 2 mėnesius: „per pažįstamus atėjau į tą grupelę jie važiavo į Marijos mokyklos stovyklą. Nu, kažkaip jie važiavo, ir aš važiavau.“. Nors D3 respondentė teigė, kad labiausiai sudalyvauti Marijos mokykloje ją paskatino br. Petro liudijimas, tačiau pridėjo, kad ir bendraminčiai iš choro ir jaunimo veiklos buvo to priežastis: „kadangi nemažai draugų iš vaikų ir jaunimo choro irgi panoro dalyvaut, tai kažkaip bendrai, su draugais mes sudalyvavom pirmoj sesijoj.“. Taip pat pokalbio su D2 respondentu metu paaiškėjo, kad nors ir respondentą pasiekdavo informacija apie Marijos mokyklą per elektroninį paštą ar žmones, tačiau ši reklama jo nesudomino, atrodė nerimta. Jį patraukė bendrystės troškimas. Apibendrinant galima teigti, kad respondentus sudalyvauti Marijos mokykloje labiausiai paskatino šios Naujosios Evangelizacijos formos: liudijimas apie Dievo veikimą ir bendrystė. Atsakant į klausimą „Dėl kokių priežasčių likote Marijos mokykloje po pirmo dalyvavimo?“ respondentai įvardino skirtingas priežastis. D1 įvardino kaip Dievo kvietimą likti šiame judėjime: „aiškiai išgyvenau Dievo šaukimą ir kvietimą ir aš tiesiog jam atsidaviau.“. Paminėjo ir patirtą Dievo veikimą mokyklos metu: „Aš per tas rekolekcijas taip išgyvenau tokį Dievo prisilietimą…“. D2 respondentui buvo svarbus buvimas su draugais, bendraminčiais – 50 pasiliko dėl bendrystės: „Dėl kompanijos man trūko bendrystės ir ko gero, aš tenai tokį dalyką atradau. Ir mane tai užkabino.“. Tačiau kaip kitas priežastis įvardino ir jo atlieptą požiūrį į krikščionybę, kad žinios nėra svarbiausia, svarbi ir bendrystė, taip pat būdamas Marijos mokykloje atrado dalykus, kuriuos galėtų panaudoti savo parapijoje: „man iš karto atsivėrė, ką galima parapijai padaryti iš Marijos mokyklos“. D3 respondentei taip pat buvo svarbi bendrystė: „Nes liko didžioji dalis tų žmonių buvo mano draugai…“, bet įvardino ir tarnystę: „kadangi buvome choras, tai mes prie to šlovinimo tarnystės prisidėdavom gan aktyviai Marijos Mokykloj“. Vis dėlto, D3 respondentės paklausta, ar liko vien dėl draugų Marijos mokykloje ir gautas patikslinimas, kad draugai buvo tik viena iš priežasčių, kita priežastis buvo patirtas Dievo veikimas kaip ir D1 respondentei: „buvo kažkas kitokio tos sesijos kažkaip paliesdavo asmeniškai, kažkas būdavo tokio stipraus, kad norėdavai dar sudalyvaut, ne tiktai būt su draugais bendrystėj norėdavau dar atvažiuoti, klausyti mokymų, būti toj aplinkoj ir būti šlovinime.“. Iš respondentų atsakymų matyti, kad norą toliau dalyvauti Marijos mokyklos ugdymo programoje labiausiai lėmė šios priežastys: patirtas Dievo veikimas, bendrystė, įsitraukimas į tarnystę, ugdymo priemonių, kuriomis galėtų pasinaudoti savo parapijos tarnystėje pastebėjimas, sutapęs požiūris į krikščionybę. Apibendrinant, galima teigti, kad visi respondentai prieš ateinant į Marijos mokyklą dalyvavo tam tikrame Bažnyčios gyvenime. Į Marijos mokyklą atėjo paskatinti žmonių liudijimų apie Dievo veikimą ir dėka bendraminčių. Toliau tęsti dalyvavimą Marijos mokykloje lėmė išgyventas Dievo kvietimas ir veikimas, patirta bendrystė, galimybė prisidėti tarnavimu bei troškimas perimti taikomas ugdymo priemones savo tarnystei kitose bendruomenėse. 4.2.2. X krikščioniško gyvenimo ir evangelizacijos mokyklos programos (evangelizacinis) poveikis per Naujosios Evangelizacijos formas ir respondentų įgalinimas tarnystei Šiame poskyryje pateikiama antrojo bloko klausimų analizė. Šio bloko klausimais buvo siekiama išsiaiškinti, kurios Naujosios Evangelizacijos formos ir jų išraiškos, išskirtos teorinėje dalyje, šioje mokykloje respondentus labiausiai ugdė kaip krikščionį ir kaip pastūmėjo tarnauti bei evangelizuoti ne tik Marijos mokyklos kontekste, bet ir kitose respondentų bendruomenėse ar gyvenimo srityse. Išnalizavus respondentų atsakymus į klausimą „kurie programos punktai: labiausiai keitė Jūsų santykį su Dievu? Pagilino tikėjimą? Padėjo gyventi krikščioniškai? Kodėl?“, galima pateikti tokią atsakymų klasifikaciją: 51 Visuma. D2: „ta visuma tokia . Apskritai viskas, kas vyksta tenai. Ir mokymai, ir šlovinimas, ir užtarimo malda, išpažintis, bendrystė, tarnystės visokiausios, žinai, paprastos.“. D3 respondentė taip pat įvardino visumą: „tokia visuma būtų turbūt“.
Šlovinimas. D1: „Dievo patyrimas per šlovinimus.“. D3: „tikrai šlovinimas Man pačiai muzika ir giedojimas artimas yra.“. Šlovinimo malda padėjo respondentėms atsiverti Dievui, Jį patirti: D1: „kažkaip atsipalaiduoji, atsiduodi tam santykiui su Dievu“; D3: „šlovinimai tokio atvirumo labai duodavo“. Kalbėdama apie šlovinimo maldos įtaką D3 respondentė įvardino taip pat ir pokytį jos maldos gyvenime, kuris pasireiškė išlaisvėjimu maldoje: „pradžioj tikrai nebuvo lengva kažkaip atsipalaiduoti kelti rankas ilgą laiką aš to nedarydavau gėdydavausi bet čia ir yra tas mokymasis melstis laisvai, laisvėj tokioj šlovinimas, aš atradau, kaip labai tokį gydantį tiesiog būt akivaizdoj Dievo.“. Užtarimo malda. D1 respondentė pažymėjo Dievo meilės patirtį per užtarimo maldą: „per užtarimo maldą daugiausiai, nes jau ateini su kažkokiu konkrečiu prašymu per tą užtarimo maldą labai daug gauni, tos Dievo meilės ir tai tada tave ir užkabina.“. D3 respondentė pabrėžė ir išlaisvinantį bei gydantį širdį poveikį: „aišku, užtarimo malda, kada tu ateini, už tave meldžiasi ir tu matai, kaip gyji, kas kartą. Gydo, laisvina, tai tu tada gali daugiau, pats laisvėji.“. Mokymai. Mokymus, kaip vienus iš labiausiai lėmusių pokyčius krikščioniškajame gyvenime, išskyrė dvi respondentės. D1 respondentė pasidalino, jog išklausyti mokymai padėjo pagilinti tikėjimą: „žinios per konferencijas, tikrai padeda pagilinti tikėjimą nes tų teorinių žinių aš neturėjau.“ . Taip pat įnešė pokyčius ir į jos asmeninį gyvenimą, padėjo labiau krikščioniškai gyventi: „padėjo pažinti, kas yra tas krikščioniškas gyvenimas labiau pavyzdžiui, yra Marijos mokykloj ten tokia tema apie pinigus kaip tvarkyti pinigus tai parsineši, ir į savo darbo sritį, kad aha, reikia ten teisingai, sąžiningai nu vienu žodžiu, kaip dera krikščioniui.“. D3 respondentė teigė, kad mokymai atitikdavo jos išgyvenamas tuometines gyvenimo situacijas ir ypač reikšmingi buvo per mokymus sakomi liudijimai: „Mokymai irgi, labai daug liudijimų būdavo, labai žmonės atvirai dalindavosi. Kaip juos Dievas paliečia. labai paliesdavo. mokymai, kažkaip ateini būdavo ir taip… labai pataiko dabar tau šitoje situacijoje Dievas tau kalba.“. Charizminis dvasingumas. D2 ir D3 respondentai Marijos mokykloje atrado charizminį dvasingumą. D2 turėjo anksčiau charizminio dvasingumo patirtį, tačiau buvimas Marijos mokykloje padėjo jį atrasti iš naujo: „vėl atradau tokią pirmą meilę, bet žymiai stipresnę. Kažkokią charizminę, charizminio atsinaujinimo.“. D3 respondentė tokios patirties neturėjo: „ta patirtis charizminio, daugiau tokio atsinaujinimo pati ta formacija. Aš anksčiau jos tokios neturėjau.“. 52 Meditacija. Du respondentai kaip pokytį maldos gyvenime įvardino naujai atrastą arba pradėtą įgyvendinti maldą su Šv. Raštu. D2: „tikrai atradau iš naujo Šv. Raštą tikrai atėjo į mano maldą. Malda su šv. Raštu.“. D3: „aš neturėjau tokio pastovaus maldos gyvenimo pradėjau atsiversti Bibliją, pradėjau klausyt, ką Dievas man kalba per Šventą Raštą.“. Evangelizacija. Visi respondentai kaip reikšmingą jų tikėjimo pokyčiui programos punktą paminėjo evangelizaciją. Ji vykdavo įvairiomis formomis – gatvės, nuo durų prie durų, miesto aikštėje. D1 įvardino šį punktą kaip vieną iš labiausiai artinančių prie Dievo, atveriančių kitą erdvę ir plotmę, D2 respondentas pridėjo, kad evangelizacija padėjo jam įveikti savo puikybę, turimas nuostatas, kad išdrįstų kitiems kalbėti apie jam svarbius tikėjimo dalykus: „abai reikėjo perlipti per save, per savo puikybę, bet po to didžiulė Dievo malonė, junti didžiulį džiaugsmą.“. D3 respondentei tai buvo atradimas, išbandęs jos pačios tikėjimą: „Ir atradimas, ir kartu daug baimės tai daryti, bet kai tai padarydavai, matai, kiek tu mažiau turi tikėjimo negu tie žmonės, pas kuriuos eini.“. Iš respondentų atsakymų matyti, kad labiausiai pokyčius jų dvasiniame ir asmeniame gyvenime lėmė Marijos mokyklos programoje taikomos šios Naujosios Evangelizacijos formų išraiškos: šlovinimo ir užtarimo malda, mokymai, meditacija su Šv. Raštu, gatvės ar nuo durų prie durų evangelizacija. Prie veiksnių paminėtinas bendrai puoselėjamas charizminis dvasingumas ir visa apimanti mokyklos programa. Toliau kitais dviem antrojo bloko klausimais – „Papasakokite apie savo patirtis, kada ir kaip pradėjote tarnauti Marijos mokyklos programoje, kokias tarnystes atlikote.“ ir „Įvardinkite, kaip Jums programa padėjo atpažinti savo talentus ir pastūmėjo aktyviai jais tarnauti, evangelizuoti ne tik mokyklos programos metu, bet ir savo bendruomenėj, maldos grupėj ar kitose Jūsų gyvenimo srityse?“ – buvo siekiama išsiaiškinti, kaip tyrime dalyvavę asmenys buvo įgalinti tarnauti ne tik Marijos mokykloje, bet ir kitose bendruomenėse bei kaip Evangelijos nešimas pasireiškė jų kitose gyvenimo srityse. Nagrinėjant respondentų atsakymus apie priežastis, lėmusias jų įsitraukimą į tarnystę Marijos mokykloje, išskirtos šios: Tarnautojų stygius. D1: „buvo situacija, kad prieš vienas Marijos mokyklos rekolekcijas, jiems buvo stygius tų, kas galėtų šlovinti, giedoti paskambino man ir vat jie iš to stygiaus pasikvietė mane ir tai buvo mano tokia pirmoji tarnystė.“. D1 respondentė taip pat pridėjo, kad į užtarimo maldą taip pat dėl panašios priežasties buvo pakviesta tarnauti: „paskui ir vėl gavosi taip, kad kažkas negalėjo staiga…melstis užtarimo maldą. Nu vat, Birute, gal tu gali… galvoju gerai… pabandysiu… ir ten ne pirmu smuiku pagalbinis toksai užtarėjas“. D3 respondentė įvardino kaip savaiminį parapijos choro įsijungimą į tarnavimą: „kadangi buvome choras, tai mes 53 prie tos šlovinimo tarnystės prisidėdavom gan aktyviai iš karto įsijungėm, kai reikėjo šlovinti, liturgijoje giedoti.“. Bendruomeniškumas. Buvo minėta, kad D1 respondentę į pirmą tarnystę pakvietė dėl tarnautojų stygiaus, tačiau prie pakvietimo prisidėjo ir jos šlovinimo ir užtarimo dovanos atpažinimas jai dalyvaujant Marijos mokyklos tarnautojų maldos grupėje: „maldos grupelėje girdėjo kaip giedu, kad kažkiek galiu pagiedoti“; „maldos grupelėje iš pradžių taip vieni už kitus meldžiamės, tai po truputėlį maldos grupelėje.“. O dalyvaujant Marijos mokykloje į tarnystę pakviesdavo Marijos mokyklos komandos nariai atpažinę respondentų dovanas. D1: „gal žinojau, kad galiu organizuoti, bet pakvietė koordinuoti rekolekcijas Marijos mokyklos naujame filiale. Ir pati net nustebau, kaip gerai gavosi..“; „arba koordinuoti Marijos mokyklos kitokias tarnystes vidinio išgydymo pamaldas prisidėjau prie koordinavimo festivalio „Dievas yra meilė.“. D3: „pranešėja tenka būti Marijos mokyklos sesijose vis būdavo vadovai: „nu, vat gal galėtum“, paskatindavo, „gal tu galėtum linksmesnį vakarą pravesti“ ir panašiai.“. Suteikta erdvė tarnauti. D1: „Pasikviečia jie pradininką tokį, na, besimokantį žmogų ir suteikia tą tokią galimybę augti. iš pradžių pradėjau šlovinti, paskui po kiek laiko jau į užtarimo maldą pakvietė, paskui konferenciją pakvietė pasakyti. Nu vat praktiškai kiekvienose rekolekcijose kažkas tai naujo.“. D2 respondentas taip pat įvardino turėjęs galimybę išbandyti įvairias tarnystes: „pirma tarnystė – su varpeliu skambinti. tvarkymasis, tai tokie paprasti darbeliai. mokymų sakymas užtarimo malda. Mes su žmona buvom koordinatoriai.“. Matyti, kad buvo suteikta galimybė tarnauti nuo paprastų techninių tarnysčių iki didesnę atsakomybę nešančių. D3: „turbūt… visas esu pabandžius Esu sakius meditacijas, mokymus, šlovinimai, šlovinimo vedimai užtarimo maldoj, dalyvavau įvairių formų evangelizacijoj.“ D2 respondentas pripažinotarnystės svarbą ir krikščionio augimui: „Esu įsitikinęs, kad galime augti, kai tarnauji. Aš daug metų kaupiau žinias m
ano tas tikėjimas nebuvo toks gyvas, koks jis dabar yra.“ Taigi, iš respondentų atsakymų matyti, kad visi jie galėjo save išbandyti įvairiose tarnystėse, augti kaip krikščionis ir tokiu būdu taip pat ir atpažinti savo talentus. Apibendrinant, galima teigti, kad respondentų įtraukimą į tarnystes Marijos mokykloje iš dalies lėmė tarnautojų trūkumas, tačiau reikšmingas buvo ir pačios bendruomenės parodytas pasitikėjimas respondentais suteikiant jiems galimybę ir erdvę tarnauti bei ugdytis. Ne mažiau svarbiu veiksniu laikytas ir tarnautojų gebėjimas atpažinti respondentų talentus bei paprašyti jų atlikti konkrečią tarnystę. Teiraujantis respondentų, kaip Marijos mokykla juos įgalino tarnauti ne tik mokykloje, bet ir už jos ribų, visi pastebėjo, kad duodama pavyzdį, kaip tai reikia atlikti, suteikdama galimybę mokytis tarnauti. Per šį mokymąsi D3 respondentė teigė įgavusi drąsos, laisvės, paprastumo, D1 54 įvardino pasitikėjimą, kad gali tarnauti: „supratau, kad galiu ir paskui po to dar daug kur šlovinau ir giedojau.“. D2 pažymėjo ir kitus dalykus: „duoda daug gerų dalykų – duoda patirties, įrankius, struktūrą kur tu gali pritaikyt parapijos atgaivinimui, atnaujinimui.“. Visa tai įgalino juos tapti aktyviais ar aktyvesniais nei buvo prieš tai tarnautojais tose parapijose ar bendruomenėse, kuriose buvo prieš ateidami į Marijos mokyklą, ar net naujai įkurtose. D2 respondentas dalinosi, jog prieš Marijos mokyklą troško priklausyti kokiai nors maldos grupei ar net ją suburti, tačiau trūko drąsos tam. Dalyvaujant Marijos mokykloje – pripažįsta, kad tai šios mokyklos vaisius – ryžosi įkurti maldos grupę: „aš vis tiktai ryžausi po daug metų vėl kažkaip rizikuoti įkurt grupelę, jinai mane maitina, man tai yra svarbu.“. Taip pat pasidalino, jog suaktyvėjo ir išsiplėtė jo kaip katecheto veikla parapijoje, kurioje dirba: „pradėjo atsigaivinti mano tarnystė Katedroj. tikrai buvo tokia naujiena, kad nusprendėm daryt gyvai Alfa kursą.“, „šiais metais pradėjom Katechumenato programą“, dėl atsiradusio užsidegimo skelbti Evangeliją atsisakė verslo: „atsisakiau verslo… pamačiau per Marijos mokyklą, tikėjimo dalykai yra labai faina. Ir kad dėl jų verta tikrai būti viso laiko darbuotoju, tarnautoju.“. Įvykusi Marijos mokyklos sesija D2 respondento parapijoje atnešė dar daugiau teigiamų pokyčių: „po Marijos mokyklos sesijos pati Atsinaujinimo diena vyko visiškai naujai ėmiausi iniciatyvos pats organizuot tą dieną tiesiog eit per maldos grupeles, katedros parapijos, ir juos kviestis: „mes galim daryt“.“. To pasekoje, įvairių maldos grupių nariai buvo įgalinti tarnauti prisidedant prie organizuojamo renginio jų parapijoje, turėjo galimybę vieni su kitais susipažinti, ši bendra veikla juos labiau suvienijo, o taip pat ir įkvėpė evangelizuoti. D2 respondentas dalijosi, kad Marijos mokykloje matytas evangelizacijos pavyzdys įkvėpė jį pritaikyti ir savo parapijoje, o dabar tai tapo tradicija: „dabar tos evangelizacijos jau tapo tokia tradicija kiekvieno mėnesio trečią penktadienį vyksta ir jas daro žmonės iš maldos grupelių.“. Apie pritaikytą Marijos mokykloje patirtą evangelizacijos formą savo parapijoje, kalbėjo ir D3 respondentė: „Evangelizacijos atsirado parapijos stovyklose pvz. turėdavom vieną vakarą, kai vaikai ir jaunimas darydavo pasirodymus. stovyklas rengdavom mažam kaimely, miestely ir įkvėpti Marijos mokyklos sugalvojom tokią evangelizaciją: padarėm skelbimą, kad bus čia vakaras ėjom tiesiog per žmones ir kvietėm į vakarą, kad jie ateitų pabūtų ir pažiūrėtų, ką jaunimas veikia stovykloj. Ir atėjo tų žmonių.“. Išreiškė ir parapijos choro tarnystės kokybės pagerėjimą: „matėm, kad keičiasi mūsų giedojimas. , daugiau tokio tikrai šlovinimo atsiranda.“. D2 respondentas pastebėjo, kad per bendras evangelizaicnes veiklas jo parapija vis labiau tampa bendruomene: „aš manau, kad tai yra irgi vienas iš Marijos mokyklos vaisių. vis labiau tampa bendruomene“. D3 respondentė pridėjo, jog pasikeitus jos parapijai, ji pradėjo šlovinti kitoje maldos grupėje ir dabartinės parapijos veiklose, meldžiasi užtarimo malda ne tik Marijos mokykloje, tačiau ir savo maldos grupėje. Visa tai rodo, kad Marijos mokykloje suteikta erdvė tarnauti, bendruomeniškumas ir iš dalies dėl tarnautojų trūkumo, įgalino respondentus tapti 55 aktyviais tarnautojais ne tik Marijos mokykloje, bet ir kitose savo bendruomenėse, maldos grupėse ar sielovadiniame darbe tuo pačiu teigiamai keičant ir jų atliekamos tarnystės kokybę. Toliau buvo klausiama, kaip Marijos mokykla respondentus įgalino evangelizuoti ne tik Marijos mokykloje, bet ir kitose gyvenimo srityse. D1 respondentė pasidalino, jog anksčiau jos tikėjimas buvo jos asmeninis reikalas, apie kurį žinojo tik jos artimiausi žmonės. Tačiau dalyvaujant Marijos mokyklos programoje, jos situacija pasikeitė. Programoje esantis evangelizacijos punktas padėjo respondentei išeiti iš savęs, patirti Šv. Dvasios įgalinantį evangelizuoti poveikį: „Aš niekada to nebuvau dariusi: taip eiti ir kalbėti su žmonėmis apie tikėjimą bet kur, gatvėje, tai tiesiog… įkvepia drąsos. Tiesiog Dievas išlieja Šventąją Dvasią tam dalykui ir kaip sakoma, jeigu tu nenaudosi tos Šventosios Dvasios, netarnausi ja, tai tu jos ir negausi, tai vat būtent per tą evangelizaciją ir patiri daugiausia tos išlietos ugnies skelbti Dievo Žodį.“. Šv. Dvasios, įgalinančios evangelizuoti, patirtis Marijos mokykloje perkeitė jos situaciją: „dabar tai aš tikrai to visiškai slaptoje nelaikau ir tikrai nepraleidžiu progos paevangelizuoti visur, kur tik esu. ir ten, tarkim, darbe ir šeimoje, ir giminėje.“. Kaip pavyzdį pateikė situaciją, kada išdrįso savo 10 metų sergančią depresija giminaitę pakviesti, kad atvyktų bent 1-2 valandoms į naujai įsikūrusį Marijos mokyklos filialą Gargžduose. Jai atvykus su komanda už ją pasimeldė, pakvietė sudalyvauti pagal pajėgumus, to rezultatas: „jinai taip ir įvardina, kad „ačiū, kad per tave radau Viešpatį ir radau tą naują kelią“.“ Kiti du respondentai taip pat įvardino Šv. Dvasios patirtį per vykstančią evangelizaciją Marijos mokyklos metu, kuri suteikia drąsos, užsidegimo, džiaugsmo būti krikščionimi, dalintis tikėjimu su kitais, pasiūlyti žmonėms pasimelsti už juos ar su jais. Iš tarnautojų perspektyvos pasidalino, jog daugiausia Marijos mokykloje dalyvaujančių asmenų liudijimų apie Dievo veikimą būna būtent iš evangelizacijos. Apibendrinant respondentų atsakymų į antro bloko klausimus analizę, galima teigti, kad vidinei respondentų kaip krikščionims kaitai turėjo teigiamos įtakos Marijos mokyklos programoje esantys šlovinimai, užtarimo malda, mokymai, meditacija su Šv. Raštu, taip pat charizminio dvasingumo patirtis, o įgalinimui evangelizuoti kitus – Šv. Dvasios patirtis vykdant aktyvią evangelizaciją programos metu, parodytas pavyzdys, kaip tai daryti. Tarnauti Marijos mokykloje respondentai buvo pastūmėti dėl tarnautojų trūkumo, parodyto bendruomenės pasitikėjimo, jų talentų atpažinimo ir suteiktos erdvės išbandyti save įvairiose tarnystėse. Gauta tarnystės patirtis leido respondentams tapti laisvesniems, drąsesniems, įgyti užsidegimo, ko pasekoje, ėmė aktyviau tarnauti ir savo parapijoje, bendruomenėje ar maldos grupėje. Tai rodo, jog respondentai patyrė ne tik vidinę kaitą, bet buvo įgalinti būti aktyviais Bažnyčios nariais. 56 4.2.3. X krikščioniško gyvenimo ir evangelizacijos mokyklos bendruomeniškumo bei joje dalyvaujančių asmenų skirtingumo poveikis respondentų tapimui Naujosios Evangelizacijos vykdytojais Ankstesniame poskyryje išsiaiškinta, kas labiausiai lėmė respondentų tapimą aktyviais tarnautojais bei Evangelijos žinios nešėjais savo bendruomenėse ir kasdieniame gyvenime. Šiame poskyryje bus aptarta, ar Marijos mokykloje respondentų patiriamas bendruomeniškumas bei joje dalyvaujančių
asmenų skirtingumas prisidėjo prie tapimo Naujosios Evangelizacijos vykdytojais. Respondentų buvo teiraujamasi „kaip bendruomeniškumas Marijos mokykloje ugdė Jus kaip aktyvų tarnautoją?“. Išnagrinėjus atsakymus, paaiškėjo, kad bendruomeniškumas prisidėjo prie D1 respondentės aktyvesnio socialinio gyvenimo, pakeitė požiūrį į bendruomenę: „aš supratau, kad iš tikrųjų tai yra turtas, lobis ir tai tikrai mus augina.“. Leido atrasti, kad bendruomeniškumas pasireiškia vienas kito talentų atpažinimu, paskatinimu ir padrąsinimu jais tarnauti, suteikia atramą ir palaikymą sunkiais momentais. D2 respondentas išskyrė, kad patirtas bendruomeniškumas padėjo jam mokytis dalintis tarnystėmis: „atpažinau savyje, kad prisiimu per daug pats dalykų. dabar vis labiau mokausi atpažinti žmonėse jų dovanas tam tikras ir paprašyti, kad jie galėtų kažką padaryti“. D3 respondentę bendrystės patirtis iš dalies lėmė ir jos įsijungimą į Marijos mokyklą: „nuo pat pradžios ta bendrystė traukė, kad su draugais, bičiuliais tikinčiais galėjau ateiti į tą mokyklą“. Analizuojant respondentų atsakymus, kaip „buvimas Marijos mokykloje su skirtingo amžiaus, išsilavinimo, patirties ar kultūros asmenimis Jums padėjo tapti lanksčiu tarnautoju atrandant dialogą su įvairiais žmonėmis?“, galima apibendrintai teigti, kad tai respondentams suteikė: • atvirumo įvairiems žmonėms – D1: „tikrai meilė vargšams ir… ir atvirumas visokio plauko žmonėms“; • supratimą, kad kiekviename gyvena Jėzus – D1: „kad kiekviename yra Jėzus ir kad kiekvienas absoliučiai yra Dievo žmogus“; • galimybę pažinti skirtingus žmones ir atpažinti jų talentus – D2 „yra įvairių tarnysčių Marijos mokykloj Ką vienas gali padaryti, kitas nebūtinai gali padaryti turiu pažint žmogų, kažkaip įsijaust į jį, ką jisai galėtų, kur jam labiausiai tiktų, kas jam būtų smagu daryt, ką jis sugebėtų daryt.“; • mokymąsi kurti bendrystę dėl pačios bendrystės, o ne naudos intereso – D2: „tokią bendrystę kurt po truputį mokausi, tiesiog dėl pačios bendrystės“; • šeimos pojūtį – D3: „man atrodo, kad tai yra stipri pusė Marijos mokyklos, kad tai yra kaip šeima.“; 57 • džiaugsmą dėl esamos įvairovės – D3: „mane mokykla tiktai džiugino, kad joje yra skirtingi žmonės, kad ir tarptautinė jinai kad yra skirtingo amžiaus, kad yra šeimos su vaikais, kad yra vyresni, iš kurių gali pasimokyt“. Šio poskyrio apibendrinimą siejant su tyrimo objektu – Naujosios Evangelizacijos vykdytojų ugdymas – galima teigti, kad Marijos mokykloje esantis bendruomeniškumas ir joje dalyvaujančių asmenų įvairovė reikšmingai prisideda prie respondentų tapimo Naujosios Evangelizacijos vykdytojais, gebančiais būti atviriems, prisitaikantiems prie įvairios kultūros, socialinės ar intelektualinės padėties žmonių, sugebančiais megzti ryšį ir kurti tarpusavio bendrystę, atpažinti kitų talentus ir įgalinti kitus vykdyti Naująją Evangelizaciją. Apibendrinant 4-ąją darbo dalį ir tyrimo rezultatų analizę, galima daryti išvadą, kad X krikščioniško gyvenimo ir evangelizacijos mokykla ugdo Naujosios Evangelizacijos vykdytojus. Pasitelkdama teorinėje dalyje aptartas Naujosios Evangelizacijos formas ar jų išraiškas, tokias kaip liudijimas žodžiu, šlovinimo ir užtarimo malda, mokymai, meditacija su Šventuoju Raštu, X krikščioniško gyvenimo ir evangelizacijos mokykla skatino vidinę respondentų kaitą, o per evangelizaciją bei įtraukimą į skirtingas tarnystes vedė į išorinę kaitą – kuomet respondentai tapo aktyviais tarnautojais ne tik X krikščioniško gyvenimo ir evangelizacijos mokykloje, bet ir savo parapijose, bendruomenėse ar maldos grupėse bei tapo aktyvesniais Evangelijos nešėjais ir savo darbe, šeimoje ar studijose.
IŠVADOS 1. XXI amžiuje Naująją Evangelizaciją aktualu apibrėžti kaip Gerosios Naujienos apie Jėzų Kristų skelbimą visiems žmonėms ir visoms kultūroms naujomis formomis su didesniu misionierišku uolumu, užsidegimu, aiškumu, bendradarbiaujant su besivystančia kultūra, mokslu ir civilizacija bei išnaudojant šiuolaikines komunikacijos priemones. Naujosios Evangelizacijos vykdytojo ugdymą apima įvairios pastangos, kurios padeda ugdyti tikinčiojo asmeninį santykį su Dievu, jo tikėjimo pažinimą, sąmoningą dalyvavimą sekmadienio Mišiose, sakramentų priėmimą ir skatina tarnavimą vietinės Bažnyčios bendruomenėse. Patyręs įvairias ugdymo formas, Naujosios Evangelizacijos vykdytojas yra pajėgus kitus evangelizuoti Naujosios Evangelizacijos formomis. 2. Naujosios Evangelizacijos vykdytojo ugdymas vyksta per Naujosios Evangelizacijos būdus, kurie gali būti išreikšti įvairiomis formomis priklausomai nuo vietos, laiko ir esamos kultūros aplinkybių. Šie būdai apima liudijimą gyvenimu, Evangelijos skelbimą žodžiu, asmeninį santykį, sakramentų praktikavimą, žiniasklaidą ir liaudiškąjį pamaldumą. Tačiau veiksmingiausiais Naujosios Evangelizacijos būdais XXI amžiaus Katalikų Bažnyčioje galima įvardinti liudjimą gyvenimu, Evangelijos skelbimą žodžiu ir asmeninį santykį arba draugystę. 3. X krikščioniško gyvenimo ir evangelizacijos mokyklos programoje pagrindine ugdymo priemone laikoma 6 metų mokymų planas, kuriuo siekiama mokyklos dalyviams suteikti žinių, kaip krikščioniškai gyventi ir skelbti Evangeliją kitiems. Tačiau reikšmingą dalį Naujosios Evangelizacijos vykdytojų ugdyme turi ir mokyklos dalyviams suteikta galimybė tarnauti įvairaus pobūdžio tarnystėse, dalyvauti aktyvioje evangelizacijoje, kad mokyklos programos eigoje galėtų tapti aktyviu tarnautoju, gebančiu skelbti Evangeliją įvairiomis formomis skirtingos socialinės ar intelektualinės padėties bei kultūros žmonėms. 4. Ištyrus Naujosios Evangelizacijos vykdytojų ugdymą pagal X krikščioniško gyvenimo ir evangelizacijos mokyklos programą, nustatyta, kad mokykla padeda ugdyti Naujosios Evangelizacijos vykdytojus skatindama pirmiausia jų vidinę tikėjimo kaitą pasitelkiant Naujosios Evangelizacijos formas – katechezę, liudjimą, šlovinimo ir užtarimo maldą bei maldą su Šventuoju Raštu. Pritaikydama įvairiomis formomis vykdomą aktyvią evangelizaciją ir įtraukdama dalyvius į įvairias mokyklos tarnystes, veda prie išorinės kaitos – aktyvios tarnystės savo parapijoje, bendruomenėje, maldos grupėje bei evangelizacijos savo kasdieniame gyvenime (šeimoje, darbe ar studijose).