Renata Šatikaitė Tikėjimo Dievu situacija Lietuvoje (parengta pagal magistro darbą:NAUJOJI EVANGELIZACIJA IR JOS VYKDYTOJŲ UGDYMAS PAGAL X KRIKŠČIONIŠKO GYVENIMO IR EVANGELIZACIJOS MOKYKLOS PROGRAMĄ LIETUVOJE )

„Naujajame teologijos žodyne“ galima rasti, kad Naujoji Evangelizacija žymi „gerokai apmirusių Bažnyčių atgaivinimą“ (346 p.), t.y. tokių Bažnyčių gaivinimas, kuriose anksčiau buvo paskelbta Geroji Naujiena apie Jėzų Kristų, ši žinia buvo priimta Krikšto pavidalu ar ir kitų sakramentų priėmimu, tačiau laikui bėgant tikinčiųjų tikėjimo praktikos dėl tam tikrų priežasčių sumenko ir jiems tapo neaktualios. Esant tokiai situacijai reikalinga vėl iš naujo ir galbūt nauja forma paskelbti, priminti tą pačią žinią – kad Jėzus Kristus yra Viešpats – kuri lydėtų į pakartotinį krikščioniškąjį atsivertimą. Lietuva pakrikštyta XIV–XV amžiuje ir pagal 2011 metų gyventojų surašymo duomenis, kuomet 77,2 proc. jos gyventojų įvardino save katalikais (Lietuvos statistikos departamentas, 2013), yra laikoma katalikiška šalimi. Tačiau 2013 metais visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ atliko tyrimą,1 kuriuo paaiškėjo, jog 2013 m. tik 13% laikančiųjų save katalikais dalyvauja Mišiose kiekvieną sekmadienį ar dažniau bei atlieka išpažintį bent kelis kartus per metus (Laumenskaitė, 2015). Šis procentas rodo, kad likusiems pakrikštytiems Lietuvos katalikams dalyvavimas kiekvieno sekmadienio Mišiose ir dažnas išpažinties atlikimas kaip tikėjimo praktika nėra svarbus ar aktualus. Ir jei tikėjimo sampratą apibrėžiame kaip abipusiai susijusią su bažnytine praktika, t.y. „tikėti – tai eiti sekmadieniais į bažnyčią, priiminėti sakramentus, palaikyti asmenišką santykį su Dievu, skaityti Šv. Raštą, dalyvauti parapijos gyvenime“ (Laumenskaitė, 2014), tuomet tai reikštų, jog didžiajai daliai Lietuvos katalikų Naujoji Evangelizacija ir jos vykdytojai ypatingai reikalingi tam, kad katalikais save laikančių asmenų mąstyme minimali ar formali tikėjimo samprata pasikeistų į troškimą patirti krikščioniškąjį atsivertimą, sakramentų teikiamas malones bei aktyvų dalyvavimą tikėjimo bendruomenėse. Todėl nagrinėjama tema „Naujoji Evangelizacija ir jos vykdytojų ugdymas pagal X krikščioniško gyvenimo ir evangelizacijos mokyklos programą“ yra aktuali ir reikšminga, nes padės geriau pažinti šios mokyklos vykdomą programą, kuri gali pasitarnauti Naujosios Evengelizacijos vykdytojų ugdymui ir tuo prisidėti prie taip reikalingo Naujosios Evangelizacijos poreikio Lietuvoje atliepimo. 1 „Tyrimas „Tikėjimas ir religingumas Lietuvoje, 2013“ buvo inicijuotas Lietuvos vyskupų konferencijoje ir perimtas Vilniaus arkivyskupo metropolito Gintaro Grušo jo įgyvendinimui. Klausimynas buvo išsamus (80 klausimų), respondentų atranka reprezentatyvi ne tik Lietuvos, bet ir konkrečių vyskupijų mastu (surinkti ir analizuoti 1400 respondentų atsakymai), apklausą atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“, turintis ilgametę patirtį kiekybiniuose sociologiniuose tyrimuose.“. (Laumenskaitė, 2014) Tyrimas buvo orientuotas giliau pažinti save laikančius katalikais asmenis, jų „tikėjimo turinius, praktiką ir jos supratimą bei nuostatas Bažnyčios ir aktualių socialinių reiškinių atžvilgiu.“ (Laumenskaitė, 2015, 71 p.). 7 Temos problematika. Kaip jau buvo minėta, „Vilmorus“ atliktas tyrimas atskleidė, jog tik 13% laikančiųjų save katalikais 2013 m. dalyvaudavo Mišiose kiekvieną sekmadienį ar dažniau bei atlieka išpažintį bent kelis kartus per metus (Laumenskaitė, 2015). Tai reiškia, kad kiti likusieji 87 % pakrikštyti katalikai neteikia reikšmės tikėjimo brandos ugdymui. Kyla klausimas, kokiais būdais pasiekti šį procentą nepraktikuojančių katalikų. Popiežius Pranciškus (2013) apaštališkajame paraginime „Evangelii Gaudium“ (liet. Evangelijos džiaugsmas) cituodamas Lotynų Amerikos vyskupus ragina „nuo paprasčiausios saugojimo pastoracijos pereiti prie ryžtingai misionieriškosios“ (Benediktas XVI, 2007, 548), t.y. „išeiti iš patogaus būvio ir išdrįsti pasiekti visus pakraščius, kuriems reikia Evangelijos šviesos“ (Pranciškus, 2013, 16 p.). Tai reiškia, kad Kristaus mokiniai su misionierišku užsidegimu turi patys eiti pas žmones nešdami jiems Gerąją Naujieną į ten, kur jie yra. Anot Pranciškaus (2013), „Evangelizuojanti bendruomenė darbais ir veiksmais leidžiasi į kitų žmonių kasdienį gyvenimą, prie jų priartėja, prireikus nusižemina ir prisiima žmonijos gyvenimą, tautoje palytėdama kenčiantį Kristaus kūną.“ (EN, 24 sk.). Pagal 2011 metų lapkričio – gruodžio mėnesiais rinkos tyrimų asociacijos „WIN-Gallup International Asocciation” atliktą tyrimą Lietuvos gyventojai yra vieni nelaimingiausi pasaulyje, nes joje tik mažuma – 35% – gyventojų jaučiasi laimingi. Šį mažą procentą lemia aukšti savižudybių, patiriamų patyčių, alkoholio vartojimo, streso, smurto artimoje aplinkoje rodikliai. (Medžiaušytė, 2017) Tai tik patvirtina didelį žmonių meilės alkį ir parodo, kokiu būdu galima pasiekti šiuolaikinio žmogaus širdį. Tikėjimu, kuris veikia meile. (pgl. Gal 5, 6) XXI amžiaus žmogus gyvena ypatingo užimtumo ir skubos laike, nebeužtenka vien tik suorganizuoti krikščionišką renginį ir į jį pakviesti. Todėl tam, kad jį sumotyvuotum skirti laiko Dievui, reikalinga parodyti Dievo meilę žmogui ten, kur jis yra – ar tai būtų darbas, studijos, parduotuvė, ligoninė ar kt. „Iš to visi pažins, kad esate mano mokiniai, jei mylėsite vieni kitus.“ (Jn 13, 35) – kalbėjo Jėzus duodamas naują įstatymą vieniems kitus mylėti. Tam reikalingi mylintys Kristaus mokiniai – Naujosios Evangelizacijos vykdytojai. Naujosios Evangelizacijos vykdytojas yra tas, kuris aktyviai vykdo evangelizaciją. Lietuvai trūksta Naujosios Evangelizacijos vykdytojų, nes jeigu jų netrūktų (tų, kurie eitų pas žmones skelbiant Kristų ar aktyviai, tačiau išlaikydami ribas, evangelizuotų ten, kur jie patys yra), tuomet galima būtų tikėtis ir didesnio procento praktikuojančių sąmoningų katalikų, nei kad parodė 2013 metų „Vilmorus“ tyrimas. Todėl šiame darbe iškeliama problema – Lietuvoje trūksta Naujosios Evangelizacijos vykdytojų. Magistrinio darbo tyrimo objektas – Naujoji Evangelizacija ir jos vykdytojų ugdymas. Darbo tikslas – atskleisti Naujosios Evangelizacijos ir jos vykdytojų ugdymą pagal X krikščioniško gyvenimo ir evangelizacijos mokyklos programą Lietuvoje.