Gavėnios pradžia – Pelenų trečiadienis: „grįžkite pas mane visa savo širdimi, – pasninku, verksmu ir raudojimu” (Jl 2,12).

Jl 2, 12-18
Šaukimas atgailauti
12 „Tačiau net dabar, – tai VIEŠPATIES žodis, –
grįžkite pas mane visa savo širdimi, –
pasninku, verksmu ir raudojimu, –
13 perplėškite sau širdį,
o ne drabužius“.
Grįžkite pas VIEŠPATĮ, savo Dievą,
nes jis maloningas ir gailestingas,
kantrus ir kupinas gerumo,
pasiruošęs atleisti, o ne bausti.
14 Kas žino, kad jis vėl neatleis
ir neatsiųs palaiminimo –
grūdų atnašų ir liejamųjų aukų
VIEŠPAČIUI, jūsų Dievui?
15 Pūskite ragą Zione,
paskelbkite pasninką,
sušaukite iškilmei bendriją!
16 Sutelkite tautą,
paaiškinkite susirinkimui,
sukvieskite senelius,
surinkite mažutėlius,
net žindomus kūdikius.
Jaunikis tepalieka savo kambarį
ir jaunoji – savo pavėsinę.
17 Tarp prieangio ir aukuro
teverkia kunigai, VIEŠPATIES tarnai.
Tesako: „Pasigailėk, VIEŠPATIE, savo tautos,
nepadaryk savo paveldo pajuoka,
priežodžiu tautoms.
Kodėl tautos turėtų sakyti:
‘Kur yra jų Dievas?’“
18 Tuomet VIEŠPATS pajuto pavydą dėl savo krašto
ir pasigailėjo savo tautos.”

Dažnai nesuvokiame, jog didžiausi mūsų gyvenimo priešai, tai nuodėmė, blogis, nedorybės, neteisybės, ydos, priklausomybės, ypač puikybė ir nuolankumo stoka, tikros meilės nebuvimas, egoizmas ir dažnai to nepastebime. Esame dažnai linkę viską pateisinti,pagražinti, prasilenkti su tiesa. Tai iš esmės griauna mūsų gyvenimą ir atitolina mus nuo Dievo. Pradedame ieškoti priešų, priežasčių, ten kur nėra. Gavėnai – tai Dievo dovana ir malonė, atsigręžti į Viešpatį ir save. Laikas atsivertimo ir persikeitimo, paieškų, kūrybos, pasninko, maldos, dalijimosi ir savęs pažinimas. Pelenai, barstomi ant galvų Gavėnios trečiadienį, primena mūsų būties trapumą, nepastovumą ir menkumą: štai kokie mes esame be Dievo, kai jo atsisakome. Pamąstykime, sustokime, apsidairykime, gal naujo, gražaus ir prasmingo gyvenimo pradžia, kažkur netoliese, kažkur arti, o kartais tereikia tiek nedaug, kad viskas pasikeistu į gerąją pusę…
 

Similar Posts