Stefano Campanella. Pašaukimas šventumui
Stefano Campanella
direktorius Tele Radio Padre Pio, atstovas spaudai San Giovanni Rotonda
Kai arkivyskupas, provincijolas ir kapucinų generolas nukėlė karsto dangtį, kuris atrodė būsiantis paskutinė kliūtis akims, nusivylimo gaidelė suspaudė susirinkusiųjų širdis. Stiklas iš apačios apmusijęs ir aprasojęs taip, kad nieko negalėjo pamatyti. Tuo metu susirinkusieji giedojo Visų Šventųjų litaniją. Tribunolo nariai nugabeno Tėvo Pijaus kūną į gretimą patalpą, paruoštą medicininei ir mokslinei apžiūrai. Ten buvo nuimtas stiklo gaubtas ir atlikta ekspertizė. Jos išvadas arkivyskupas paskelbė visiems esantiems kriptoje. Kūnas nebuvo gerai išsilaikęs. Viršutinėje dalyje buvo prasidėjęs irimo procesas. Apatinė dalis buvo paveikta drėgmės. Bet vis dėlto išvada suteikė vilties, kad yra galimybė atlikti sėkmingą kūno koncervaciją.
Kiekvienoje širdyje kilo klausimas: „Kodėl Dievas dar kartą nepadarė stebuklo?“.
Prisiminiau tai, ką pirmoje oficialioje biografijoje parašė tėvas Fernando da Riese Pio X: „Kad pasaulio sugrįžimas pas Dievą būtų labiau įpareigojantis ir patraukiantis, kad palengvinti žmogaus suvokimą, kurį Dievas pasiuntė tuo tikslu, pats Siuntėjas skyrė jam leidimą savo dovanų pavidalu. Būtų jos kartu neįprastos ir baisios. Atpažįstamas Tėvo Pijaus asmenyje, jam pačiam tapo įtikinamais ženklais, kituose pažadindavo tikėjimą. Tai turėjo būti jo išganingosios misijos monstrancija. Dar kartą išganymo istorijoje grįžo prie ženklų, kad padėtų žmonėms tikėti. Žmonės turėtų suvokti ir suprasti ženklus, būtent kai jie tokie aiškus, kaip stigmos, kvapai, biolokacija, sąžinės matymas.
Įvykdžius tą misiją ir oficialiai Bažnyčios pripažinus šventu, tokie ženklai jau nėra reikalingi. Bet buvo mums duotas kitas ženklas: Tėvo Pijaus kūnas po mirties tapo kaip ir kitų mirtingųjų. Tai tarsi patvirtinimas, jog šventieji nėra išskirtiniai asmenys. Apie tai priminė 2001 m. laiškę „Novo Millenio Yneunte“ stigmatizuotojo draugas, popiežius Jonas Paulius II, kai citavo vieną iš svarbiausių susirinkimo dokumentų: „Visi krikščionys bet kokios padėties ir užsiėmimo yra pašaukti į krikščioniško gyvenimo pilnatvę ir į meilės tobulumą vienu žodžiu – į šventovę.