V. Tamošauskas OFMCap, Kodėl tiesa ir faktai apie gėjus tiesiog kai ką labai nervina ir siutina?

Tikybos mokytoja Telšiuose pateikė faktus apie homoseksualus, gautus konferencijos metu. Visų pirmiausia tas įrašas darytas pamokoje nėra legalus ir teisėtas, nes negavo mokytojos sutikimo ir tas pamokos vedimas yra intelektualinė mokytojos nuosavybė, kuri yra apmokama.  Panašiai, kaip ir kino teatre, galerijose draudžiama fotografuoti ar filmuoti. Antras dalykas: ji naudojo medžiagą gautą konferencijos metu. Ši konferencija nebuvo uždrausta ar kitais būdais eliminuota, reiškia, kad medžiaga yra teisėta. Tai yra tolerancija: žinoti visus faktus, o jie nebuvo iš piršto išlaužti ir juos priimti. Tolerancija tai yra menas: nesutikti su jų siūloma netikra tiesa, bet priimti žmogų kaip asmenį, suvokti jį, gerbti jį. Mokytoja kalbėjo faktų , o ne emocijų kalba.  Ir visa  medijų audra užgulė šią menkutę mokytoją. Buvo pasiusta žinutė visiems nepritariantiems: nebandykite judinti šio klano, nes blogai baigsis. Kodėl ta nuoga tiesa, panašiai kaip sovietmečiu yra tokia skaudi? Kodėl nenorime girdėti faktų kalbos, o ne emocijų, ideologijų, įsitikinimų, nusiteikimų kalbos. Mes tokie išsilavinę, pažangūs, tačiau dažniausiai girdime, ką norime girdėti ir matome, ką norime matyti. O tai jau saviapgaulė, manipuliacija. Ideologijos bando paneigti realybė, kurios pasekmės labai skaudžiai atsiliepia žmonijai. Fašistinė, socialistinė ir dabar propaguojama gender ideologija paneigia žmogaus prigimtį ir prigimtines teises bei tolsta nuo realybės, suluošindama žmogaus asmenybę. Aš tik mintyse ir jausmuose sukuriu save ir tuo tampu, kas nėra tiesa. Tas pats yra seksualinės orientacijos klausimu. Prigimtis yra duotybė, kurios negalime neigti. Aišku, nuodėmė mums duoda žinia, kad kartais kūne jaučiamės nelabai gerai, turime įvairių troškimų. Bet atitrūkimas nuo realybės, faktų yra ženklas, kad su mumis yra kažkas negerai.
Yra labai gera knyga, kurioje ne tikėjimo bet socialiniu, politiniu, prigimtiniu požiūriu žvelgiama į seksualinė orientacijos diskursą. Ir šita knyga paremta faktais, kurie kai kam labai nepatinka ir norėtu nutylėti, kaip dažnai daro žiniasklaida. Tai  Robert R. Reilly knyga „Kaip gėjai tampa norma? Kaip homoseksualaus elgesio racionalizavimas keičia mūsų gyvenimus“. Atsiverkime ne jausmams ar troškimams, o tiesai kuri mus neįkalina, bet išlaisvina. Straipsnio pabaigoje dar jums pateiksiu faktų, kurie turėtu priversti susimąstyti. Gal šitų faktų paviešinimas vėl sukels audrą, kurie tik jaučia, bet nemąsto ir nenori suvokti:
„2009 metais Journal of Human Sexuality pateikė sąrašą rodiklių, kuriais homoseksualai lyginant su heteroseksualais turėjo didesnę riziką. Homoseksualiems vyrams buvo būdinga:
visą gyvenimą išliekanti 2,58 karto padidėjusi susirgimo depresija rizika;
visą gyvenimą išliekanti 4,28 karto padidėjusi mėginimo nusižudyti rizika;
visą gyvenimą išliekanti 2,30 karto padidėjusi savęs žalojimo rizika;
metus išliekanti 1,88 karto padidėjusi nerimo sutrikimų rizika;
metus išliekanti 2,41 karto padidėjusi priklausomybės nuo narkotikų rizika.
Homoseksualioms moterims buvo būdinga:
visą gyvenimą išliekanti 2,05 karto padidėjusi susirgimo depresija rizika;
visą gyvenimą išliekanti 1,82 karto padidėjusi mėginimo nusižudyti rizika;
metus išliekanti 4,00 kartus padidėjusi priklausomybės nuo alkoholio rizika;
metus išliekanti 3,50 karto padidėjusi priklausomybės nuo narkotikų rizika;
metus išliekanti 3,42 karto padidėjusi susirgimo medžiagų vartojimo sutrikimais rizika“
 
(Ištrauka iš knygos Robert R. Reilly  „Kaip gėjai tampa norma? Kaip homoseksualaus elgesio racionalizavimas keičia mūsų gyvenimus“ priedas, Vilnius 2016)