VALENTINA ŠEREIKIENĖ: GERONTOLOGIJOS PAMOKOS PAGAL TĖVĄ STANISLOVĄ (naujai išleistos knygos fragmentas)

I . GYVENIMAS ČIA IR DABAR.
Tik Dievas mato širdis, o žmogus – tik veidą.
 
Tėvas Stanislovas visuomet prisimindavo nuostatą – “gyvenk čia ir dabar”. Tikrai, visuomet galime gyvenime rasti gerų ir džiaugsmingų dalykų, galime išreikšti ir vienos valandos, net vienos minutės savo būseną, tik reikia to mokytis.
Yra daugybė džiaugsmingų akimirkų, kurios kartais tetrunka keletą minučių, kartais – keletą sekundžių. Kiekvienas turi kuo pasidžiaugti: ar eilėraštį parašė, ar egzaminą išlaikė, ar vaikus pirmos Komunijos privedė, ar tėvams kaime darbuotis padėjo, ar pirmuosius paukštelius čiulbant išgirdo. O jau laimė dėl to, kad visi sveiki! Ar nebūna taip, kad einate sau vieni ir šypsotės? Dėl priežasties, kuri yra žinoma tik Jums?
Daugeliui sunku suprasti, kaip gyventi tik šia diena. Juk reikia apie ateitį mąstyti, ne tik apie savo, bet ir vaikų. Tačiau begalvojant apie ateitį, neatsiginame blogų minčių. Kas bus, jei neteksiu namo ar buto? Kas bus, jei neteksiu darbo? Jei nebesugebėsiu išlaikyti buto, atsidursiu gatvėje? Gal teks raustis šiukšlių konteineriuose ir t.t.? Tačiau nebūtinai taip nutiks. Gal viskas bus kaip tik labai gerai.
Kiekvieną rytą meldžiu Dievą, kad diena praeitų sėkmingai: vakare padėkosiu Dievui, kad diena praėjo gerai. Sakau: “Ačiū Dievui, esame gyvi ir pakankamai sveiki; ačiū Dievui, dar turime pakankamai pinigų; ačiū Dievui, kad dar galiu vaikščioti, galiu dirbti; ačiū Dievui, kad turiu draugų ir artimųjų; ačiū Dievui, kad galiu skaityti, rašyti, keliauti, dirbti. Myliu artimuosius ir žinau, kad tai jiems turiu pasakyt šiandien, ne rytoj, poryt. Tas “gyvenimas čia ir dabar” reiškia, kad galvosiu tik apie tai, kaip nugyventi šią, vieną dieną. Pasistengsiu džiaugtis tuo, kas gero nutiko šiandien ir neliūdėti dėl nesėkmių. Jei nesėkmė nutiko, tai kitą dieną ji – jau praeityje, ir kitą dieną vėl reikia “gyventi čia ir dabar”.
Gyventi “čia ir dabar” sunku. Daugelis iš mūsų vis gręžiojamės į praeitį – tada buvo taip ir anaip, tada buvo geriau, dabar – blogiau. Ir aš negaliu pasakyti, kad pati jau išmokau gyventi šia diena, gyventi čia ir dabar. Mes patys turime prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą, už savo sveikatą.. Čia ir dabar.