Kard. Robert Sarach. Gyvenimas gimsta tyloje

Mes gyvename karštligiškoje aplinkoje, pilnoje bėgimo, judesio. Blogio yra ne tik visuomenėje, jį rodo ir mūsų karštligiškas nervingumas. Nemokame klausytis nei tylėti. Vakarų pasaulio žmogui lūpų tyla neįmanoma. Žmogus stumiamas ir baigia pasiklysti žodžių, vaizdų ir triukšmo džiunglėse. Tyla suprantama kaip silpnumas, nežinojimas arba valios stoka. Šiuolaikiniame pasaulyje tylintis žmogus tampa tuo, kuris nemoka gintis, savo žodžių gausa trypia ir gniuždo kitą asmenį. Tyla yra didžiausia žmogaus laisvė. Jokia diktatūra, karas, barbariškumas negali atimti iš mūsų to dieviško lobio. Juk menas, didingi darbai kyla iš tylos. Daugelis žmonių tiesiog pripildyti žodžių, nuolat juda, panirę chaose, nesugeba tylėti ir gerbti kitų. Prarado ramybę ir savo vertę. Taip pat šiandien mūsų sielovada be reikalavimų, be kvietimo atsiversti, be radikalaus grįžimo prie Dievo – tai niekur nevedantis kelias, tik į nykumą. Tai – politiniai žaidimai, kurie neveda pas nukryžiuotąjį Dievą, mūsų Išlaisvintoją. Šiandienis žmogus moka triukšmauti, kariauti, meluoti. Apvaldyti savo liežuvį ir lūpas – sunkus, varginantis darbas. Vaizdų, chaoso diktatūra, kuri panardina žvilgsnį į nuolatinį virsmą, neapkenčia tylos. Žmogus tiesiog priverstas ieškoti naujų įspūdžių, didinančių jo apetitą turėti: jo akys vis dėlto paraudusios, neatidžios, sergančios. Tylėjimas yra meilės sąlyga ir veda prie meilės, prie tylinčios Dievo meilės. Meilė pasireiškia iki galo tada, kai atsisakome žodžių, triukšmo, jaudulio. Meilė, kuri neprašo ir tyli, veda prie didžiausios meilės, prie tylinčio Dievo meilės. Meilės tylėjimas – tai tobulas tylėjimas priešais Dievą, kuris yra gerumas, grožis ir visokeriopas tobulumas. Tylinti meilė gali augti tik per nuolankumą. Tarp nuolankumo ir tylinčios meilės yra esminis ryšys.
 
Parengė V. T. pagal: Kardynał Robert Sarah, Nicolas Diat. Moc milczenia. Warszawa: Wydawnictwo Sióstr Loretanek, 2017.
„Tėvo Pijaus balsas”, 2018, nr. 18

Similar Posts